Pragaro vartai ir kraterio ezeras

Pragaro vartais vadinamas vienas is Kenijos nacionaliniu parku (Hell’s Gate national park), o kraterio ezeras(Crater lake) yra ugnikalnio krateryje susiformaves ezeras. Miniu juos todel, kad sikart nusprendziau papasakoti apie savaitgali, kuri praleidom labai aktyviai – vazinedamos dviraciais, laipiodamos po kalnus, braudamosis pro tankius krumynus, karstydamosis uolomis ir prausdamosis po salto vandens srove, tekancia nuo kalnu. Kelione buvo sunki, bet labai idomi. Kathy ir as nusprendem, kad tai buvo pats geriausias savaitgalis per musu triju menesiu savaitgaliu istorijaJ Taigi, sesta ryto isvaziavom is Kisumu. Pravaziavom pro Kericho, kuris garseja didziulemis arbatos plantacijomis

ir pasukom link Nairobio (visi musu mineti turistiniai “objektai” yra pusantros valandos kelio nuo Kenijos sostines).
Po beveik sesiu valandu vaziavimo pasiekem Naivasos ezera, prie kurio buvo isikurusi musu stovykla. Kadangi turejom siek tiek laiko iki turistines “programos” pradzios, nukeliavom paziureti ezero.
Ezeras yra gelavandenis (kaip ir iprastaJ), aplink auga tankus papirusu krumynai.

Del veju ir audru ezeras is ramaus staiga gali tapti audringu ir labai banguotu. Del sios priezasties vietiniai (cia gyvena masajai) pavadino ezera Naiposha (audringas vanduo), bet britai veliau iskraipe pavadinima i Naivasha. Mes matem ramu ezera, begemotai, kurie cia gyvena, musu irgi nepasitikoJ

Trumpai pailsejusios patraukem link taip vadinamo “kraterio ezero”rezervato. Tik ivaziavus pro vartus pasitinka perspejimas:

Na, mes surizikavom, izengem i rezervata ir to visai nesigailejom, nes atsiveria nuostabus ezero, susiformavusio ugnikalnio krateryje, vaizdas. Knygose raso, kad jo spalva skaisciai zalia, bet man ji pasirode ruda (ivertinkit patysJ).

Anot musu vietinio gido, sis ezeras yra surus, bet nepaisanto to, jame gyvena begemotai. Jo patarimu, turejom labai saugotis ir neiti labai arti vandensJ

Kadangi uzrasas sake truputi kitaip(nevaiscioti vakare),

mes nuejom prie ezero:

Aplink ezera auga gausybe akaciju. Kol jos mazos ir jaunos, turi labai daug baltu mazu spygliuku, kad kokie gyvunai nenuvalgytu lapu ir zieves.

Bet kai uzauga dideles, spyglius numeta ir tada po jas labai megsta karstytis bezdziones (tokios baltai juodos su pukuotu uodegos galiuku).

Ezeras yra gilioje iduboje ir musu gidas nusprende parodyti ezera is virsaus. Taigi gan ilgai kopem i kalna, bet vaizdas buvo to vertas.

Cia mes ant labai auksto ir status skardzio krasto, nuo kurio kristi reiktu labai ilgaiJ:

Tuo paciu pavaikstinejom ir truputi toliau nuo ezero, kad pamatytumem laukine gamtaJ Tikrai ispudinga visai salia pamatyti zebru banda:

Ar kovojancias ir besivaikancias viena kita antilopes:

Karpuociai (angl. Warthog, tokie panasus i sernus gyvunai) neatrode labai nusiteike bendrauti, bet toli nebegoJ

Truputi issigandom, kai pamatem, kad is krumynu mus stebi buivolas. Jis nusprende islisti is tu krumu ir parodyti, kas musu nebijo (pavieniai buivolai dazniausiai agresyvus). Jei butu pradejes mus vytis, toli nenubegtumeJ Taigi kuo greiciau pasisalinom is jo akiracio.

Kita diena keliavom I Pragaro vartu parka.

Sis parkas isskirtinis tuo, kad jame nera plesriuju zveriu (na, gal kartais koks ir uzklystaJ) ir del to galima vaziuoti dviraciais (arba eiti pesciomis, jei labai pavargsti minti pedalusJ). Issinuomavom dviracius ir 8 km dardejom akmenuotais ir duobetais keliukais.

Ispudis nepakartojamas – pravaziuoji visiskai salia zirafu, zebru, antilopiu, karpuociu, kurie beveik visai nesibaido zmoniu. Reikia net saugotis, kad neuzvaziuotum ant kurio nors is ju, kai jie kerta keliukaJ

Gamtovaizdis taip pat labai grazus:

Tik vaziuodamos dar nezinojom, kad pamatysim dar ispudingesne vieta ir patirsim didesniu ispudziuJ Taigi, uz 8 km pasiekem parko ofisa, nuo kurio prasideda kelione i Pragaro vartu tarpekli:

Pradzioje viskas atrode paprasta:

Veliau truputi pavargom:

Bet tai visiskai nesugadino nuotaikosJ

Na, o toliau gerekites be zodziuJ

Buvo labai smagu. Bet priejus kita ola nebebuvo taip linksmaJ Si nuotrauka kaip ir turetu irodyti, kad mes uzlipomJ, bet, déjà, uzlipo tik musu gidas masajus.

Na, siek tiek bandziau:

Bet taip, kaip musu gidui, déjà, nepavykoL

Teko apsisukti ir grizti. Nepasakyciau, kad i lengvesni keliaJ

O cia po priverstiniu maudyniu po “kalnu dusu”- slapi buvo ir drabuziai, ir bataiJ:

Na, ir privaloma turistine nuotrauka – vaizdavom masaju “ladies”J:

Po to nusiprausem dazus, sedejom ant pasaulio krasto ir grozejomes vaizdais:

Na, ir beveik pabaiga – pavargusios, slapios ir labai laimingos:

Tiesa, dar teko vaziuoti atgal tuos 8 km dviraciaisJ Sekesi nebe taip gerai, kaip i prieki, bet su trupuciu paejimo savo kojomis, sekmingai pasiekem parko isvaziavimo vartus!