Atgal i Kisumu

Laikas Lietuvoje prabego labai greitai...Bet  buvimas namuose suteike tiek geru emociju, kad buvo labai lengva grizti cia, i antruosius namusJ Net nustebau, kad nors nebuvau tik savaite, pasiilgau visu cia likusiu pazistamuJ

Cia darbas eina iprastine vaga. Nuo pat pirmadienio uzsiemiau rimtais dalykaisJ Su kolegomis prancuzais Yannick’u ir Nora keliavom stebeti muilo gamybos ir stengiames sudalyvauti procese.

Turbut galvojate – na visai, muilo gamyba ir nesciosios – koks rysys? J Su kolegomis stengiames suprasti kaip musu pacientu grupes (mano nesciosios ir pagimdziusios mamos, Yannick’as dirba su ZIV ligoniais, Nora – naslaiciu mokykloje) galetu uzsidirbti siek tiek pinigu ir darytu ta pastoviai. Uzdirbti pinigai gali buti panaudojami ivairiai – skolinami grupes nariams ar tiesiog skiriami apmoketi kokiai nors medicininei paslaugai (pvz., gimdymui) ar nupirkti maisto to negalinciam sau leisti grupes nariui (tas labai daznai atsitinka pazengusios stadijos ZIV pacientams).

 Tiesa, pries grizdama atostogu, buvau krepsiu is panaudotu plastiko maiseliu gamyboje, tik, deja, nepagalvojau padaryti nuotrauku, kaip tai atrodo. Zmones tiesiog renka senus maiselius lusnynuose, juos isplauna, sukarpo ir gamina krepseliu, vonios kilimelius ir pan. Pelnas nedidelis, bet grupes visai juo patenkintos.

Antradieni ir treciadieni lankiau nesciasias ir pagimdziusias ir sutikau viena mama vardu Ruth, kuri labai prase isivaikinti jos 4 metu dukra paimti i savo sali. Kai paklausiau, ar jai nebutu gaila atiduoti savo vaiko, ji pasake, kad ne, nes as mzungu. Tai reiskia, kad tai mergaitei bus geriau su manim. Ruth dar turi vieneriu metu berniuka ir yra nescia. Tiesa, mergaite irgi labai norejo iskart keliauti su manimJ

Ketvirtadieni buvo pries menesi suplanuoto nesciuju ir mamu grupes susirinkimo diena. Kiek galejau, visoms priminiau apie susirinkima. Bet, kaip rasiau anksciau, visi cia zada ateiti, bet ateina vienas arba isvis ne vienas. Taigi su tokiom nuotaikom ir vaziavau i Ombejaus Ogros medicinos centra...

Rugpjucio susirinkime moterims buvau pazadejusi iskepti obuoliu pyraga, taigi treciadienio nakti ta ir dariauJ Kodel nakti? Nes treciadienio vakara Ogros “valdzia” ir mes (GSK savanoriai) vakarieniavom su sveciais is DRI (Direct Relief International, kuris yra vienas is Ogros steigeju ir pagrindiniu remeju) ir Hilton foundation (isteigta to paties asmens, kuris turi viesbuciu tinkla, senelio). Priezastis – viena karta per metus Hilton Foundation skiria puse milijono doleriu labdara kelioms nominuotoms NGO, bet pries tai atvaziuoja patikrinti, ar atsiustas veiklos aprasymas atitinka realybe. DRI buvo viena is nominuotu NGO. Taigi mes buvom svarbi dalis to, ka dabar Ogra veikia. Labai idomu is pasaliniu zmoniu suzinoti, kad musu direktorius Hezronas labai didziuojasi mumis visais (net sako, kad mes geriausia komanda per 3 metus) ir musu darbus vadina labai svarbiais. Tiesa, mums tiesiogiai to niekada nesakoJ

Taigi griztu prie susirinkimoJ Atvaziavau su savo “naktiniu” pyragu ir radau viena atejusia moteri! J Ji buvo pasiruosusi iskepti susirinkimo proga mandazi (tokie kepiniai, panasus i nesaldzias spurgas). Cia gamybos procesas:

Na, ir finale susirinko 22 ir turejom tikrai idomu (nors ir ilga susirinkima)J

Penktadieni ta pati dariau ir lusnyno medicinos centre. Cia, aisku, nieko nesitikejau irgiJ, bet susirinko 8.

Tiesa, visus jusu paaukotus daiktus isdalinau i tris dalis – nesciosioms ir mamoms is Ombejaus bei is lusnynu ir Ogros remiamam naslaiciu Feeding centre. Visi buvo labai laimingi ir dekingi (ne tik man, jums taip pat!).

Lietinga savaite

Sia savaite lyja kiekviena diena. Ir ne bet kaip – po 4-6 valandas. Del to keliai Ombejuje nepravaziuojami ir negalejau padaryti ne vieno vizito i nesciuju/pagimdziusiu namus.
Ir be to, turiu nekokia reputacija del automobiliuJ – viena masina apsiverte, kitai vidury kelio sugedo pavaru deze, treciai keliones metu buvo nuleista padanga. Visi incidentai ivyko man vaziuojantJ GSK kolegos juokauja, kad nebeses su manim i viena automobiliJ Net ir siandien, pries ruosiantis vaziuoti i mano organizuota rengini nesciosioms, masina sugedo pakeliui i ofisa. Teko skubiai ieskoti kito automobilio…

Na, bet uztat susiorganizavom vizita i Marie Stopes ligonine, kuri uzsiima tik reprodukcinio amziaus zmoniu sveikata.

Tikejausi savo 2 busimiems renginiams bendruomeneje gauti visokiu seimos planavimo priemoniu (piliuliu, implantu, intrauterininiu spiraliu ir pan.) nemokamai, nes jie iprastai duoda tai uz dyka. Bet déjà…Pamaciusi mane ligonines vadove nors buvo labai draugiska ir supratinga, susake tikrai nemazas kainas. Mano vietine kolege is Ogros pasake, kad taip atsitiko tik todel, kad as “mzungu”J Keistas tas zmoniu poziuris…Na, bet dabar bandysiu ieskoti bent jau pigesniu variantu.

O siandien turejau dar viena rengini nesciosioms moterims Masogo ligonineje (nelabai toli nuo Ombejaus). Nors oras buvo nekoks ir galvojau, kad neateis nei viena moteris, susirinko 23J Tada 2 valandas joms pasakojau (su vertimuJ) apie nestuma, gimdyma ir seimos planavima.

Paskui dalinome tinklus nuo moskitu, gelezies ir folines rugsties preparatus bei tabletes profilaktikai pries maliarija (cia jie naudoja derini sulfadoksinas+pyrimetaminas). Aisku, labiausiai jos dziaugesi tinklais nuo moskituJ

O rytoj paskutine darbo diena pries viesnage Lietuvoje! Tikiuosi, daugeli jusu, nors ir trumpam, sutiksiu kita darbo savaiteJ

Pragaro vartai ir kraterio ezeras

Pragaro vartais vadinamas vienas is Kenijos nacionaliniu parku (Hell’s Gate national park), o kraterio ezeras(Crater lake) yra ugnikalnio krateryje susiformaves ezeras. Miniu juos todel, kad sikart nusprendziau papasakoti apie savaitgali, kuri praleidom labai aktyviai – vazinedamos dviraciais, laipiodamos po kalnus, braudamosis pro tankius krumynus, karstydamosis uolomis ir prausdamosis po salto vandens srove, tekancia nuo kalnu. Kelione buvo sunki, bet labai idomi. Kathy ir as nusprendem, kad tai buvo pats geriausias savaitgalis per musu triju menesiu savaitgaliu istorijaJ Taigi, sesta ryto isvaziavom is Kisumu. Pravaziavom pro Kericho, kuris garseja didziulemis arbatos plantacijomis

ir pasukom link Nairobio (visi musu mineti turistiniai “objektai” yra pusantros valandos kelio nuo Kenijos sostines).
Po beveik sesiu valandu vaziavimo pasiekem Naivasos ezera, prie kurio buvo isikurusi musu stovykla. Kadangi turejom siek tiek laiko iki turistines “programos” pradzios, nukeliavom paziureti ezero.
Ezeras yra gelavandenis (kaip ir iprastaJ), aplink auga tankus papirusu krumynai.

Del veju ir audru ezeras is ramaus staiga gali tapti audringu ir labai banguotu. Del sios priezasties vietiniai (cia gyvena masajai) pavadino ezera Naiposha (audringas vanduo), bet britai veliau iskraipe pavadinima i Naivasha. Mes matem ramu ezera, begemotai, kurie cia gyvena, musu irgi nepasitikoJ

Trumpai pailsejusios patraukem link taip vadinamo “kraterio ezero”rezervato. Tik ivaziavus pro vartus pasitinka perspejimas:

Na, mes surizikavom, izengem i rezervata ir to visai nesigailejom, nes atsiveria nuostabus ezero, susiformavusio ugnikalnio krateryje, vaizdas. Knygose raso, kad jo spalva skaisciai zalia, bet man ji pasirode ruda (ivertinkit patysJ).

Anot musu vietinio gido, sis ezeras yra surus, bet nepaisanto to, jame gyvena begemotai. Jo patarimu, turejom labai saugotis ir neiti labai arti vandensJ

Kadangi uzrasas sake truputi kitaip(nevaiscioti vakare),

mes nuejom prie ezero:

Aplink ezera auga gausybe akaciju. Kol jos mazos ir jaunos, turi labai daug baltu mazu spygliuku, kad kokie gyvunai nenuvalgytu lapu ir zieves.

Bet kai uzauga dideles, spyglius numeta ir tada po jas labai megsta karstytis bezdziones (tokios baltai juodos su pukuotu uodegos galiuku).

Ezeras yra gilioje iduboje ir musu gidas nusprende parodyti ezera is virsaus. Taigi gan ilgai kopem i kalna, bet vaizdas buvo to vertas.

Cia mes ant labai auksto ir status skardzio krasto, nuo kurio kristi reiktu labai ilgaiJ:

Tuo paciu pavaikstinejom ir truputi toliau nuo ezero, kad pamatytumem laukine gamtaJ Tikrai ispudinga visai salia pamatyti zebru banda:

Ar kovojancias ir besivaikancias viena kita antilopes:

Karpuociai (angl. Warthog, tokie panasus i sernus gyvunai) neatrode labai nusiteike bendrauti, bet toli nebegoJ

Truputi issigandom, kai pamatem, kad is krumynu mus stebi buivolas. Jis nusprende islisti is tu krumu ir parodyti, kas musu nebijo (pavieniai buivolai dazniausiai agresyvus). Jei butu pradejes mus vytis, toli nenubegtumeJ Taigi kuo greiciau pasisalinom is jo akiracio.

Kita diena keliavom I Pragaro vartu parka.

Sis parkas isskirtinis tuo, kad jame nera plesriuju zveriu (na, gal kartais koks ir uzklystaJ) ir del to galima vaziuoti dviraciais (arba eiti pesciomis, jei labai pavargsti minti pedalusJ). Issinuomavom dviracius ir 8 km dardejom akmenuotais ir duobetais keliukais.

Ispudis nepakartojamas – pravaziuoji visiskai salia zirafu, zebru, antilopiu, karpuociu, kurie beveik visai nesibaido zmoniu. Reikia net saugotis, kad neuzvaziuotum ant kurio nors is ju, kai jie kerta keliukaJ

Gamtovaizdis taip pat labai grazus:

Tik vaziuodamos dar nezinojom, kad pamatysim dar ispudingesne vieta ir patirsim didesniu ispudziuJ Taigi, uz 8 km pasiekem parko ofisa, nuo kurio prasideda kelione i Pragaro vartu tarpekli:

Pradzioje viskas atrode paprasta:

Veliau truputi pavargom:

Bet tai visiskai nesugadino nuotaikosJ

Na, o toliau gerekites be zodziuJ

Buvo labai smagu. Bet priejus kita ola nebebuvo taip linksmaJ Si nuotrauka kaip ir turetu irodyti, kad mes uzlipomJ, bet, déjà, uzlipo tik musu gidas masajus.

Na, siek tiek bandziau:

Bet taip, kaip musu gidui, déjà, nepavykoL

Teko apsisukti ir grizti. Nepasakyciau, kad i lengvesni keliaJ

O cia po priverstiniu maudyniu po “kalnu dusu”- slapi buvo ir drabuziai, ir bataiJ:

Na, ir privaloma turistine nuotrauka – vaizdavom masaju “ladies”J:

Po to nusiprausem dazus, sedejom ant pasaulio krasto ir grozejomes vaizdais:

Na, ir beveik pabaiga – pavargusios, slapios ir labai laimingos:

Tiesa, dar teko vaziuoti atgal tuos 8 km dviraciaisJ Sekesi nebe taip gerai, kaip i prieki, bet su trupuciu paejimo savo kojomis, sekmingai pasiekem parko isvaziavimo vartus!