Tuesday, 11 October 2011

Dabar savaites lekia labai greitai ir uzimtumas pakankamai didelis – net neberandu laiko parasyti i blogaJ
Nors darbu daug, bet labai dideliu naujienu nera. Tiesiog lankau nesciasias, pagimdziusias, kalbames ivairiom temom (nestumas, gimdymas, maitinimas krutimi, seimos planavimas, gimdos kaklelio vezys, vaiku vakcinacija ir pan.), beveik kas savaite susirenka mamu grupe (Ombejuje ir lusnynuose), kuriai vis reikia pasiruosti apie ka nors papsakoti (komplikacijos po gimdymo, seimos planavimas ir pan.) ir dar organizuoju outreach’us (toks dalykas, kai susikvieti tam tikra grupe zmoniu i kokia nuosalia (ta prasme, be medicinos istaigu) vietove ir suteiki jiems kokias nors sveikatos prieziuros paslaugas, kuriu jie iprastai negauna). Taigi dabar artimiausias toks renginys bus si penktadieni lusnynuose. Norejom daryti pradineje mokykloje, bet mokyklos direktorius niekaip nedave aiskaus leidimo, o veliau paprase pinigu uz sutikima daryti rengini jo istaigoje. Nusprendem ieskoti kitos vietos ir visai netoli suradom baptistu baznycia, kurios pastorius Dzordzas labai maloniai sutiko mus priimti. Cia si baznycia (labai skiriasi nuo kitu, kurios dazniausiai is skardiniu lakstu padaryti nameliai).
O pastoriaus vaikas buvo labai draugiskas – prileke, atsisedo ant keliu ir niekur nenorejo keliauti. Bet sikart nieks isivaikinti nepraseJ
Labai idomus faktas, kad kai iprastai organizuoju tokius renginius (tiesa, tokiu buvo tik 3J), visada labai vertinama, kad butent as sneku su zmonem, ka ir kaip planuojam daryti. Sikart su bendruomenes darbuotoju Morisu pasnekejom su pastoriu, o su moteru grupe (tuo metu buvusia baznycioje) man neleido eiti sneketi – pasake: “pamate mzungu, jie labai daug tikesis ir visko prasys”.

Susitikimai su moterim (dabar mes jas visas – nesciasias ir pagimdziusias – tiesiog vadinam mamom) man labai patinka. Praktiskai visas jau pazistu (bent jau is veidu, bet kai ju tiek daug, vardus dar painiojuJ). Net susitike vidury kaimo (kaip mes sakom “middle of nowhere”) labai draugiskam pasisnekam. Be to, jos be galo megsta fotografuotis, tik pirstu nuo objektyvo nemoka patrauktiJ Beje, man is desines musu grupes pirmininke Mildred.

Taigi Ombejaus mamu grupe labai motyvuota, netgi renka pinigus veiklai, atnesanciai pinigus (IGA-income generating activity) pradeti ir is manes pinigu neprasoJ Praeita savaite mokemes daryti higieninius paketus (mazus pavyzdzius), o kita savaite meginsim gaminti juos pardavimui.
Tiesa, planavom gaminti ir krepsius is sizalio virves. Sizalis - stiprus, lankstus pluoštas iš agavos lapų, kuriu cia labai daug, netgi galima paciam prisirinkti ir vyti virve. Bandziau karta ir as, tik nelabai grazi isejo...  

Tai va, nescioji, kuri moka tuos daiktus is sizalio daryti, pagimde ir dar buvo per silpna ateiti. Nors kai kurios moteris ateina i susirinkima po 2-3 dienu po gimdymoJ

O lusnynu grupe labai norejo gauti pinigu is manes. Bet turiu viena bendruomenes darbuotoja Emmily is lusnynu klinikos, kuri man labai padeda. Taigi ji labai graziai su jom pasnekejo ir itikino, kad pirma reikia mums visoms geriau susipazinti ir pradeti nuo kazkokiu mazu darbeliu. Tiesa, negaliu pasakyti, kad jos nori tik pinigu. Joms idomu ir ka nors naujo suzinoti (bent jau praso manes pasiruosti kokia nors tema ir pacios pasirenka, apie ka nori isgirsti).

Tai va, tokius darbus cia dirbu...Beje, prisimenat mano piki piki projekta? Dabar jau mazdaug menuo nuo jo pradzios. Nelaimei, tik jam prasidejus, buvo isplatintas neteisingas motociklo vairuotojo telefonas. Nepaisant to, i Ombejaus klinika gimdyti atvaziavo jau 9 moterys ir praktiskai visos atkeliavo vidury nakties. Gal musu akim ziurint tas skaicius ir neispudingas, bet, budama cia, ismokau dziaugtis ir mazais dalykaisJ

Na, o praeita savaitgali visi sesi Kisumu savanoriai praleido Kenijos sostineje Nairobyje. Kaip musu vokietis sako – tai pats nesaugiausias miestas pasaulyje. Ir tikrai, tik pradedant temti (5-5.30 vakare) tave uzgula maziausiai 4-5 ismaldu prasytojai, daugiausia mazameciai vaikai ir moterys su kudikiais ant ranku ir neatstodami gali sekti visa kvartala. O sutemus geriau isvis be vietiniu nekisti nosies. Bet diena miestas pakankamai saugus ir tikrai skiriasi nuo Kisumu. Cia sukoncentruotas visas verslas, pramone, mokslo istaigos ir visi kiti panasus dalykai. Del to luo labai pyksta, nes jiems atrodo, kad kikujai (daugumos gentis, is kurios yra dabartinis prezidentas Kibaki) taip daro samoningai, nenoredami duoti sanso luo sukurti ta pati Kisumu mieste. Is tikro del to ir vyko garsiosios 2007 m. skerdynes tarp kikuju ir luo iskart po rinkimu. Kaip pasakoja Kisumu vietiniai, gatves buvo papludusios krauju. Kikujai suprate is pavardes ir kalbos, kad esi luo, tiesiog peiliu perrezdavo gerkle. Luo sako, kad jie kikuju neskerde, tik uzmetydavo akmenimis. Zodziu, buvo tikrai baisu ir nezinia, kas bus kitais metais, nes gruodzio menesi (o gal ir rugpjucio, dar niekaip nesutaria) vel bus rinkimai...Luo jau dabar labai arsiai kalba, kad bus dar blogiau, jei niekas is ju nepateks i valdzia (dabar luo Raila Odinga yra ministras pirmininkas).
Na, cia buvo lyrinis nukrypimasJ Taigi Nairobis didziulis miestas su mazdaug 3 milijonais (oficialiais duomenimis) gyventoju, bet cia yra vienas is didziausiu lusnynu visoje Afrikoje, taigi tikra gyventoju skaiciu nustatyti sunku. Tuos lusnynus maciau tik pravaziuojant, nes nusprendem ten neiti. Todel, kad Kisumu Nyalendos lusnynai yra antri pagal dydi Kenijoj. Taigi vaizdai panasus.

Kelios nuotraukos is Nairobio:


Sekmadieni nusprendem nuvaziuoti i prie Nairobio nacionalinio parko esancia drambliuku naslaiciu prieglauda. Cia atvezami drambliukai, kuriu tevai mire (dazniausiai sumedzioti brakonieriu, su kuriais labai kovojama, bet vis dar ne per sekmingiausiai). Jei gerai pamenu, kazkada pavasari Raila surenge toki viesa rengini – suveze visas konfiskuotas drambliu iltis i viena vieta ir is ju sukrove didziuli lauza ir viska sudegino.
Kelios tu vargsu naslaiciu nuotraukos:
 

Na ir pirmadienis – pagrindine diena: aplankem GSK Kenija.

 

 
Jie turi 3 poskyrius- konsumeriu, farmos ir vaistu fabrika. Fabrikas pakankamai didelis, bet vaistus jie tik pakuoja is jau atveztu zaliavu (daugiausia tai produktai su paracetamoliu), o gamina dantu pastas, Ribena ir Lucozade (kurio prikrove ir mums - parsivezti i KisumuJ).

Po pietu susitikom su klinikiniu tyrimu monitoriais ir NSC. Buvo labai idomu su jais susipazinti ir kalbos tikrai netrukoJ Gal net dar karta sugalvosim vaziuoti ju aplankytiJ

Tai tiek sikart. Ate!

No comments:

Post a Comment