Treciasis savanorystes menuo

Darbas tampa vis labiau rutiniskas... Bet, nepaisant to, kiekviena savaite atnesa ka nors nauja

Praeita savaite sudalyvavau PGH ligonines ambulatoriniu pacienciu, turinciu ginekologijos problemu, apziuroje. Buvo idomu stebeti, kaip sudaromas gydymo planas, remiantis sergancios moters apklausa ir pilvo pamaigymu vienu pirstu. Beje, gydymas praktiskai visoms buvo vienodas – cefuroksimas. Kai paklausiau, kodel vienai pacientei nepaskyre kraujo tyrimo, atsakymas buvo labai paprastas – tyrimo tikrai reiktu, bet 'daktari' (siuo atveju clinical officer) turi eiti apziureti kitu ligoniu i kita kabineta. Tai reiskia, kad jis negali paskirti tyrimo, nes neturi laiko laukti jo rezultatu.
Siandien PGH pamaciau, kaip skryninguoja gimdos kaklelio vezi ir kaip diagnozuoja akuserine fistule (asistavau proceduroms). Pamaciau 4 moteris, atejusias gimdos kaklelio tyrimui su acto rugstim ir liugoliu. Is ju dviems neabejotinai yra veziniai pakitimai, vienai – didziulis labialinis auglys, vienai– tyrimo rezultatai uzdegimo fone buvo abejotini, todel po gydymo liepe ateiti dar karta. O akuserine vezikoureterine fistule nustato leisdami metileno meli i slapimo pusle (per kateteri). Jei yra fistule, dazai isteka per maksti. Pamaciau 2 tokius atvejus.
Jau rasiau, kad si problema labai aktuali Kenijoje, todel keleta kartu per metus organizuojamos taip vadinamos 'fistules stovyklos', kuriu metu fistules operuojamos. Si sestadieni prasides viena is ju, taigi savaitgali praleisiu PGH

Lusnynu namu vizituose (su bendruomenes darbuotoja (CHW) Leah is Ringroad'o medicinos centro) aplankem moteri, besilaukiancia septinto vaiko, ir sergancia epilepsija. Jokiu vaistu nevartoja, patiria 2-3 epilepsijos priepuolius per menesi. Pries 3-4 dienas pries musu vizita traukuliu metu nukrito ant pilvo ir nuo to laiko nebejaucia vaiko judesiu. Nusiunciau ja i RingRoad'o klinika (paprasiau, kad apziuretu nemokamai, nes visiskai neturejo pinigu), vaiko sirdies ir ten negirdejo. Paskyre ultragarso tyrima,bet jis kainuoja 600 KSH=6.5$ ir reikia keliauti i PGH. Moteris pasake, kad niekur neis, nes jai ir jos vaikui viskas gerai. Veliau Leah nuejo pakalbeti su moters vyru, kuris pasake, kad jo zmonai nestumo metu visada taip buna, nieko cia ypatingo ir niekur eiti nereikia. Vietos medicinos personalas i tokius atveju ziuri pakankamai ramiai, nes daug zmoniu, kuriems reikia net ir skubios medicinines pagalbos, jos negauna, nes del pinigu neturejimo tiesiog neina i medicinos istaigas. Daugelis lusnynu gyventoju vargiai turi pinigu maistui, ka jau kalbeti apie medicinine prieziura...Siandien vel aplankem ta nesciaja ir sikart po pokalbio pazadejo kita diena nueiti i klinika. Penktadieni keliausim paklausti, kaip ten sekesi.

Lusnynuose praeita savaite pirma karta susiduriau su atveju, kai nescioji (nestumas 9 men.) pabego nuo musu – pirma karta tiesiog kazkur nuejo, veliau vel atejus – islindo per siaura namo langeli. Nezinau, kodel taip elgesi – gal del to, kad jauna (17 m.), neturi vyro ir galvojo, kad kam nors ja iskusim arba kur nors uzdarysim o gal tiesiog del to, kad buvo nusprendusi gimdyti namuose ir nenorejo aiskinti kodel... Siandien vel ja aplankem – kadangi pries sesias dienas pagimde (namuose), sikart niekur nebego, bet pakankamai draugiskai su mumis pasnekejo, sutiko su vaiku ateiti i klinika ir net sutiko nusifotografuoti su savo berniuku ir mociute, kuri ja priziuri, nes tevai mire. Cia si nuotauka:

Na, o Ombejuje praeita savaite turejau tikrai isimintinu akimirku. Treciadienis buvo labai grazus, sauletas ir aplankem keleta besilaukianciu bei jau pagimdziusiu mamu:

Nuotaika visada pakelia ir vaikai, kurie nepamirsta pasveikinti mzungu:

Ketvirtadienis buvo kitoks... Visa nakti pries ir beveik visa ketvirtadieni lijo, taigi keliai kaimo vietovese buvo sunkiai pravaziuojami. Netgi nutarem nevaziuoti I namu vizitus, nes galejom kur nors uzklimti. Oras buvo toks blogas, kad Ogros klinikoje atsirado ir ne visai iprastu pacientu:

Dazniausiai, jei oras blogas (lyja, purvas, balos/'ezerai'), tikimybe sulaukti pacientu klinikoje (o ypac nesciu moteru) yra beveik nuline. Bet viena astunta menesi nescia moteris, aplankyta isvakarese, atkulniavo 10-15 km, nepaisydama blogo oro, i antenatalini vizita. Ji turi 5 vaikus, kuriuos priziuri viena, nes vyras gyvena mieste su kita moterimi ir savo seimai nei pinigu, nei demesio neskiria. As jai buvau prizadejusi paprasyti, kad pakalbesiu su klinikos vadovybe ir vizita bei tyrimus jai padarys nemokamai. Taip ir buvo- ja apziurejo, padare tyrimus, pakalbejom apie nestuma ir gimdyma ir netgi gavo labdarine deze, skirta ZIV infekuotiems, su moskitu tinklu, vandens talpa, Water guard'u ir panasiais naudingais dalykais. Be to, sutariau su klinikos vyresniaja (mes ja vadinam pagarbiai - Matron), kad jei ji atkeliaus gimdyti, jai uz tai nereiks moketi. Viskas tas jai buvo kaip Kaledu svente

Kadangi ji buvo apsirengusi tik lengvute suklnele ir neturejo batu, o buvo salta, paprasiau Ogros vairuotojo, kad nuveztumem ja namo (be to, 5 vaikai namie buvo vieni). Taip, vaziavimo salygos buvo labai blogos, bet nutarem, kad negalim jai tiesiog liepti keliauti namo pesciomis. Taigi isvaziavom. Iveikem tikrai sunkius apsemtus ir klampius kelio ruozus. Visiskai netoli Filgonos (nesciosios) namu, vairuotojas nepastebejo tiltelio krasto (viskas padenta purvu ir vandeniu) ir stai mes skriejam i griovi...Taip atrode musu masina, kai mes is jos buvom istraukti vietiniu gyventoju:

Ju susirinko gal koks simtas ir visi labai apgailestavo, kad taip atsitiko. Be to, padejo, paversti automobili ir pastatyti ji ant kelio:

Nepaisant to, masina neuzsivede ir mes kokias 3-4 valandas prabuvom pakeleje laukdami pagalbos. As jos taip ir nesulaukiau, nes vakare nusprende mane parvezti namo su kita masina. Ji buvo uz 45 min. kelio pesciomis, nes vairuotojas bijojo uzklimpti. O su piki piki vaziuoti nesutikau, nes labai bijojau vel nusiversti (su motociklais tokie atvejai labai dazni). Taigi, kai vakare siaip ne taip parsiradau namo ir pabandziau isijungti kompiuteri, supratau, kad jis sugadintas nepataisomai (bent jau ekranas).

Beje, nescioji buvo vienintele neuzsisegusi dirzo, nes sis toje puseje tiesiog neveike. Kadangi ji buvo toj pusej, kuri nukrito ant zemes, tik prasiskele lupa ir patyre dideli stresa. Vairuotojas irgi buvo toj pacioj pusej. Su mumis vaziaves bendruomenes darbuotojas ir as pakibom ant saugos dirzu. Jausmas nekoks, nes ore laiko tik dirzas, bet geriau negu kristi zemyn.

Filgona, greiciausiai del patirto streso, sestadieni nakti pagimde (turejo gimdyti rugseji). Namuose. Del blogu kelio salygu niekas nesutiko jos vezti i klinika...Ji ir jos berniukas jauciasi gerai.

Na, ir pabaigai, mano savaitgalis, kuri su Kathy jau is anksto buvom nutarusios praleisti Ugandoje, ir planu nekeitem.

Uganda daug zalesne ir lygesne (ne tokia kalnuota) palyginus su Kenija. Mes keliavom i Jinja (Dzindza), zinoma del raftingo Nilo upe, taip pat Nilos istakos is Viktorijos ezero ir ivairiausiu pramogu – jodinejimo, plaukimo kanoja, kateriu ir pan.

Netgi ir po pasivartymo su masina, nusprendziau rizikuoti ir sesti ant arklio (turbut reikia sakyti zirgas?) - tiesa, su salmu:

O cia vieta, kur prasideda Nilas:

Sekmadieni nukeliavom paziureti zymiuju Bujagali (Budzagali) kriokliu, kurie garseja kaip viena geriausiu raftingo vietu (tik nezinau, ar Afrikoje ar pasaulyje):

Parodomaji plaukima padare vietinis gyventojas, iveikes pavojinga kriokli tiesiog su talpa nuo aliejaus ar panasaus daikto:

Na, ir nelauktai izymioje vietoje pacios tapome izymybemis

Sedejome ant suoliuko, nuo kurio atsiveria puikus vaizdas i krioklius, kai atvaziavo burys azijieciu. Keli is ju priejo ir parode i suoliuka. Mes supratom, kad zmones nori nusifotografuoti grazioje vietoje ir jau ruosemes eiti. Jie pradejo rodyti, kad niekur neikit, mes norim tureti nuotrauka su jumis. Taip mes nusifotografavom su bangladesieciais (gal 30 ar 40 kartu), kurie tarnauja Kongo armijoj. Jei rasit Kathy ir mano nuotrauku kur nors Facebook'e ar kitur, nenustebkite. Viena nuotauka turiu ir as

Tiek sikart. Tikiuosi, si savaite bus ramesne