Paskutinis irasas:)

Sveiki,

Praejo visas menuo po mano paskutinio irasoJ Namo grizau gruodzio 11 d. Dabar jau galiu pasakyti, kad sita savanoryste buvo vienas is didziausiu mano gyvenimo ivykiu. Manau, kad tai tikrai padare didziule itaka mano poziuriui i gyvenima, darba ir visus kitus imanomus dalykus. Tikiuosi viso to nepamirsti ir ta pasikeitima pritaikyti ir savo kasdieniniuose darbuoseJ

Beje, turbut taip niekada ir neparasiau, kad esu labai dekinga visiems savo Medicinos skyriaus kolegoms, kurie dare mano darbus, seimai, kuri mane palaike visa ta laika ir visiems draugams, kuriu laiskai ir skambuciai Skyp’e (J) neleido man pasiduoti sunkiose situacijose.

Dar keturi kolegos liko ten iki sausio vidurio ir gaunu is ju ziniu, kad mano projektai vis dar “gyvi” – moterys renkasi i grupes, atvaziuoja gimdyti su “piki piki”J ir vis dar ateina i vizitus po akuserines fistules operacijosJ

Cia musu visu 6 savanoriu paskutine nuotrauka kartu prie musu namo, kur praleidom sesis menesius. Bet visi tikimes, kad ne paskutine apskritaiJ

O cia ant mano ranku mergaite, kuri gime pries pat man isvaziuojant ir gavo mano varda. Tikiuosi, ji ne paskutineJ

Jei kas dar noretu daugiau suzinoti apie mano savanoryste, rasykite man gabija.gardziuliene@gmail.com.

Aciu, kad skaitetJ

Siandien pajutau, kad savanorystes pabaiga labai arti, nes turejau uzpildyti PDP (GSK kolegos zino, kas tai yraJ). Tai toks specifinis dokumentas, kuriame reikia surasyti visas savo uzduotis, pasiekimus ir nepasisekimus, taip pat irasyti kolegu atsiliepimus ir pan. per tam tikra laikotarpi, siuo atveju, per mano sesis savanorystes menesius. Kai viska sudejau i viena kruva, pradejau galvoti, kad ne tiek ir mazai cia nuveikiauJ Bet kartu ir supratau, kad i namus keliausiu uz dvieju su trupuciu savaiciu ir todel mano darbai cia is principo pabaigti.

Taigi per praejusias 2 savaites buvau labai uzsiemusi VVF (akuserines fistules) stovyklos bei savo paskutinio outreach’o organizavimu. VVF stovykla prasidejo lapkricio 13 d., sekmadieni ir tesis iki lapkricio 25 d. Sis renginys turi dvejopa tiksla: viena – sukviesti kiek imanoma daugiau moteru su fistules simptomais ir, esant problemai, fistule chirurgiskai koreguoti, antra- apmokyti specialistus (ginekologus, slaugytojus, fizioterapeutus) is nuosalesniu provincijos vietu, kaip operuoti ir gydyti nekomplikuota fistule. Taigi iki siol jau skryningavome apie 50 pacienciu ir is ju mazdaug 35 buvo paguldytos i ligonine operacijai del slapimo nelaikymo pozymiu, apie 15 is ju jau atliktos operacijos. Cia keletas nuotrauku belaukiant skryningavimo,  is skryningo kambario, palatos, kurioje jos gydomos po operacijos ir is operacines.

Antras dalykas sioje stovykloje susirinko apie 25 specialistus, kurie mokosi kaip fistule galetu buti isgydyta. Ryte jie mokosi klaseje, o po pietu eina i praktikos darbus.

Taigi paskutines 2 savaites daug laiko praleidziu PGH.

Be to, praeita savaite surengiau paskutini savo outreach’a. Tai reiskia, kad po ilgai trukusiu paruosiamuju darbu, Miwani pradineje mokykloje turejom “medicinine stovykla”, t.y., kvietem reporodukcinio amziaus moteris seimos planavimo proceduroms (ypatingai ilgalaikems, kaip, pvz.,  implantu ir gimdos spiraliu idejimas), gimdos kaklelio vezio skryningui, ZIV testavimui, nesciuju prieziurai ir, be to, vakcinavom ir gydem vaikus. Isvis atejo apie simtas moteru, kurioms is pradziu papasakojom, kas yra seimos planavimas, vezio skryningas ir kt., o paskui jos keliavo i atitinkamas “proceduras”. Keletas nuotrauku is renginio cia:

Preitam sekmadieniui gavau ypatinga pakvietima i kudikio gimimo sventima. Sakau ypatinga, nes tai buvo mama is mano Ombejaus mamu grupes ir buvo tikrai labai malonu, kad jai buvo svarbu, kad as ir kitos grupes nares ateitumem i svente.

Taigi pasikvieciau savo kolege Kathy ir sekmadieni anksti ryte (nes svente turejo prasideti 9 val. ryte) iskeliavom i Ombeju. Kelione gana komplikuotaJ - is pradziu su tuk tuk nuo namu turejom nuvaziuoti iki vietos, kurioje galima rasti matatu, vaziuojanti reiklainga kryptimi. Tada su matatu (tokiu mikroautobusiuku, kuris dazniausiai buna prikimstas zmoniu ir jie, jei nera pakankamai vietos viduje, netgi keliauja pasikabine ant autobusiuko isores) keliavom iki Ahero. Matatu dazniausiai buna labai blogos technines bukles, bet, nepaisant to, vaziuoja didziuliu greiciu ir keliones metu gali tik melstis, kad saugiai pasiektum keliones tikslaJ Nuo Ahero Ombeju galima pasiekti su piki piki arba dviraciu. Mes pasirinkom greitesne transporto priemoneJ Na ir galiausiai dar reikejo 1 valanda eiti pesciomis iki mamos Monikos namu. Taigi, kadangi visi velavo, mes pasiekem sventes vieta apie 11 val., o svente prasidejo apie vidurdieni (taigi tik 3 valandom veliau negu planuota). Pati svente buvo gana tradicine afrikietiska, t.y., su daug maldu ir kalbu. Monikos seima (kurioje Monika yra antra zmona su sesiais vaikais) yra labiau pasiturinti, negu visos kitos seimos aplinkui, kurios dazniausiai neturi pinigu daryti tokius renginius. Taigi pasikviete net tris sventikus (nezinau, ar baptistai juos irgi vadina kunigais), kurie vede ceremonija ir kiekvienas is ju turejo skirtinga uzduoti – tiesiog pasimelsti ir pakalbeti apie dieva, padaryti tas pacias ceremonijas, skirtas kudikio tevams ir trecioji ceremonija, skirta kudikiui. Kai rasau daug maldu, reiskia, kad beveik visos jos yra dainu pavidalo (net nepasakyciau – giesmiu, nes tos maldos pakankamai temperamentingos ir linksmos). Be to, labai svarbi ceremonijos dalis dovanu iteikimas – kiekvienas turi pristatyti savo dovanas viesai ir deti jas i specialiai tam reikalui skirta dubeni. O pristatymas irgi dazniausiai vyksta su sokiais ir dainomis. Kelios nuotraukos is sventimo:

Beje, sveciu buvo apie 50, o gal ir daugiau. Galite isivaizduoti, ka reiskia paruosti svente (su maistu) tokiai grupei zmoniu neturtingam Kenijos kaime...

Tiek sikartJ

Paskutinis menuo

Liko tik vienas menuo cia, Kisumu...Dabar atrodo, kad laikas prabego labai greitai ir likusios 5 nepilnos savaites bus tik akimirkaJ Nepaisant tiek nedaug likusiu dienu darbas vyksta iprastai ir netgi siek tiek intensyviau, nes ruosiuosi dar vienam bendruomenes outreach’ui Ombejuje. Be to, Ogra organizuoja stovykla lapkricio 14-25 d.d., skirta fistules nemokamam chirurginiam gydymui, prie kurios paruosiamuju darbu prisidedu ir as. Dar kiekviena savaite moterys renkasi i “mamu grupe”, kuriai vis reikia ka nors pasiruosti. Ir, aisku, vizitai pas pagimdziusias. Deja, turiu konstatuoti, kad reiksmingai nepavyko pakeisti gimdziusiuju sveikatos istaigose skaiciausL Tiesa, Ogros klinikoj Ombejuje birzeli-liepa pagimde po 1-2 moteris, dabar skaicius 4-8 per menesi. Bet visgi dauguma lieka namuose. Tiesa, zinau, kad bent jau 10 moteriskiu gimde namuose todel, kad nepavyko susirasti transporto priemones nakti ar blogu oru (nors ir ieskojo) arba atvyko i ligonine su gimdymo skausmais, bet buvo issiustos atgal kaip slapimo infekcijos simptomais...(cia neiprasta nesciajai daryti ginekologine apziura, nors ir kaip daug apie tai diskutavom) ir pagimde tos pacios dienos vakare arba nakti. Taigi nors skaiciais ir negaliu pasigirti, matau savo darbo rezultatusJ Beje, Kisumu lusnynu nesciosios visgi dauguma nukeliauja i ligonine, iki siol tik 3 gimde namuose.

O mano pasididziavimas yra mamu grupes. Ombejuje jos renkasi kas savaite ir gamina higieninius paketus (asmeniniam naudojimui, nes, kaip rasiau anksciau, “tomis dienomis” jos net negali iseiti is namu) bei padekliukus is sizalio virves pardavimui. Kol kas dar nebandem ju parduoti, nes noriu palikti ta darba joms pacioms. Jei pardavinesiu as, jos tikesis, kad mzungu (mano kolegos) nupirks viska, kas butu nesaziningaJ Joms pacioms teks vaziuoti i Kisumu Kibuju turgu (nes Ombejuje zmones nesupranta, kam tokie niekai, kaip padekliukai, gali buti reikalingi), o tam reikia prisiruosti ir paskirti pinigu kelionei... Bet po truputi viskas isjudaJ Kiekviena menesi jos renka nario mokesti po 30 Kenijos silingu (1 doleris apie 100 silingu) ir deda i specialia metaline uzrakinama dezute, kuria saugo viena moteris, raktus turi kita, o apskaita veda treciaJ

Ir dar man labai patinka, kad tos, kurios turi kudikius, ateina su jais, suguldo ant grindu, po stalu, ar kur randa vieta ir tada jau dirbaJ

Kisumu lusnynu mamu grupe nusprende oficialiai iregistruoti savo grupe ir ruosiasi pavadinti ja “Ring Road’o mamu grupe”J.

Jau surinko pinigu registravimo mokesciui ir pradejo procesa. Be to, jos galvoja atidaryti grudu krautuvele, kur pardavinetu kukuruzus, ryzius, soru grudus ir panasius dalykus. Treciadieni susitiksim su jomis aptarti, koks biudzetas joms reikalingas ir galbut jos gales prasyti paskolos is banko (nes grupe oficialiai iregistruota). Kol kas jos turi sutaupiusios 1000 silingu (apie 10 doleriu). Jei kas noretumet prisideti, duokite man zinotiJ

Beje, Ombejuje vel potvynis ir i namu vizitus vaikstom su guminiais batais.

Ir vaikai lusnynuose labai nori fotografuotisJ

Tiek apie darbusJ

Mombasoje pries savaite aplankem sventa miska Kaya Kinondo, i kuri izengti galima tik uzsijuosus juoda skaraJ

I pacia svenciausia vieta, kur vykdavo aukojimas, isvis negalima eiti. Tiksliau, reiktu eiti basom kojom, o ten daug gyvaciu... Taip kad vietiniai gidai nerizikuoja turistu gyvybeJ

Taip pat, nepatikesit –gaudem juru ezius Indijos vandenyne (tiksliau, tai dare Yannick’as, o mes tik stovejom vandenyje) ir juos zalius valgemJ

Paragaukit ir jus, jei turesit proga! J

Sveciai

Visa praeita savaite Kenijoje viesejo sveciai is GSK Pulse komandos – Ahsiya Mencin (Pulso programos lydere) ir Tom Whipps (GSK fotografas ir filmografas). Dvi dienas praleido Nairobyje su ten esanciais 3 savanoriais, dirbanciais skirtingose NGO ir penkias dienas (nuo treciadienio ryto iki sekmadienio velaus vakaroJ) su mumis sesiais. Tiksliau, viena diena buvo prisijungusi Amy, savanore is Eldoreto ir beveik visas dienas Haike is GSK Miuncheno, savanoriaujanti Londone. Kadangi ji is vieno ofiso su musu Michael’u, nusprende Kisumu praleisti savo savaite atostogu ir kartu paziureti, kuo mes uzsiimam.

Ahsiy’os ir Tom’o tikslas buvo suzinoti, ka cia veikiame, su kokiais projektais dirbame ir viska ta dokumentuoti (fotografuoti, filmuoti ir imti interviuJ). Visas procesas uztruko pakankamai ilgai – beveik visa pirma diena praleidom ofise, pristatinedami savo projektus, o kitas dvi dienas vazinejom po savo projektu vietas (net ir ketvirtadieni, kuris buvo sventine diena Kenijoje ir niekas nedirbo, bet del musu atejo i darbus) ir fotografavomes, filmavomes, davem interviu, be to, musu vietiniai kolegos, su kuriais mes dirbame irgi turejo pakalbeti pries kameras.

Viskas bus sumontuota mazdaug po puses metu, taigi ir jus galesite paziureti filmuka apie savanorius Kisumu mieste J

Pasirodo, musu sesiu komanda yra didziausia savanoriu komanda siais metais, todel mums ir buvo skirta tiek daug laiko. Ir dar idomus faktas, kad 70 procentu savanoriu Pulsas kiekvienais metais siuncia i Afrika, o is tu 70% penkiasdesimt procentu keliauja i Kenija. Asia (taip tariamas Ahsiya’os vardas) sake, kad priezastis labai paprasta – tiesiog Kenijos NGO atsiuncia GSK geriausias aplikacines formas. Taip kad jei planuojate savanoriauti kitais metais, didele tikimybe atkeliauti i KenijaJ

Cia kelios akimirkos is filmavimu. Pirmoje nuotraukoje Asia su Freyda is Ogros, kuri pasakojo apie Yanick’o pomidoru auginimo projekta (Yanick’as suorganizavo taip vadinama “green house” ir su Feeding centr’o darbuotojais pasodino pomidoru, juos labai priziurejo ir dabar jau turi pirmaji derliu, kuri sekmingai pardavineja viesbuciams Kisumu). Antroje nuotraukoje Tom’as ruosiasi filmuoti mano mamu grupes moteris ju namuose (ant suoliuko per viduri sedi bendruomenes darbuotoja Benta, su kuria daznai kartu lankom nesciasias ir pagimdziusias). Kitose dviejose as ruosiuosi filmavimuiJ

Beje, vesdama visa musu komanda i tu moteriskiu namus, issimaudziau purve, nes is vakaro buvo palije (kiaulystes desnisJ). Tom’as padare puikiu nuotrauku ir zadejo atsiusti – butinai idesiu i blogaJ. O cia matosi tik mano murzinos kojosJ

Taigi buvo aplankytos visos darbo vietos ir papasakota apie visus projektus, bet kadangi daugiausia filmavo ir fotografavo Tom’as, nuotrauku turiu labai mazai. Bet kad turetumet supratima, ka mes kiekvienas veikiam, idedu nuoroda i mano kambariokes Kathy filmuka, kuri ji paruose US klinikiniu tyrimu meeting’ui:

http://www.youtube.com/watch?v=JzKZ054yFNM

Dar vienas idomus dalykas. Kadangi Asia atvaziavo kaip tik ta diena, kai New England zurnale buvo paskelbtas straipsnis apie musu maliarijos vakcinos klinikiniu tyrimu rezultatus, i programa buvom itrauke klinikinio tyrimo centro Kombewa mieste aplankyma. Butent siame centre i viena is musu maliarijos tyrimu buvo itraukta 1633 pacientu (is viso tyrime dalyvavo apie 15000 vaiku). Kelios nuotraukos is tyrimu centro ir mes, penki savanoriai (Michael’as buvo uzsiemes su Burkito limfomos projektu ir negalejo vaziuoti kartu).

Sestadieni visa GSK komanda vakarieniavo kinieciu restorane (mano nuomone, vienintelis padorus restoranas KisumuJ, na dar vienas indiskas visai neblogas). O sekmadieni susitikom nuo pat ryo, nes buvo labai ypatinga proga – regbio pasaulio taures finalas, kuriame zaide Naujoji Zelandija (Damian’as gyvena UK, bet yra is N. Zelandijos) ir Prancuzija (Noros ir Yanick’o gimtoji salis). Prancuzai atejo pasiruoseJ

O Damian’as vos negavo sirdies smugioJ, nes kova buvo labai lygi.

Na, bet N. Zelandija laimejo 8:7 (vienu tasku!) . pries rungtynes buvo susilazinta, ka tures padaryti pralaimejusioji puse. Jei butu pralaimejusi Zelandija, Damian’as butu turejes dainuoti “Marseliete” prancuziskai, jei Prancuzija – Nora ir Yanickas, turejo ismokti tradicini maoriu soki, kuri zelandieciu komanda visada susoka pries savo visas rungtynes.

Cia originalus maoriu sokis:

 http://www.youtube.com/watch?v=wUSoJb7m2dk

O cia Nora ir YanickasJ

Tai va, buvo labai itempta, bet puiki savaiteJ

Beje, uzpraeita savaite irgi nuveikiau nemazai. Aplankiau mamos Reginos nama, kuris dabar gerokai didesnis ir patogesnis nei buvo anksciau. Gal atsimenate, viename is pirmuju savo bloginiu straipsniu rasiau, kaip viena akla moteris su trimis anukemis gyvena labai miniatiuriniame namuke, be to labai skurdziai. Damian’as is savo draugu UK surinko pinigu (tai vadinama – padare fund raising’a) ir stato didesni nama ir stengiasi surasti buda, kaip dali pinigu saugiai atideti mergaiciu mokslui. Namas cia:

Be to, turejau outreach’a Kisumu lusnynuose, kuris praejo pakankamai gerai (nors kaip tycia beveik visa diena smarkiai lijo) – buvo pakonsultuota (nesciosios, vaikai, seimos planavimas, ZIV testavimas, gimdos kaklelio vezio skryningas) ir “apsviesta”J (t.y., health talkJ) 120 zmoniu.

Taigi po intensyviu keliu savaiciu kita savaitgali nusprendem skristi i MombasaJ Kiek zinau, jus irgi turesite 4 laisvas dienas, taigi gero poilsio! J

Dabar savaites lekia labai greitai ir uzimtumas pakankamai didelis – net neberandu laiko parasyti i blogaJ

Nors darbu daug, bet labai dideliu naujienu nera. Tiesiog lankau nesciasias, pagimdziusias, kalbames ivairiom temom (nestumas, gimdymas, maitinimas krutimi, seimos planavimas, gimdos kaklelio vezys, vaiku vakcinacija ir pan.), beveik kas savaite susirenka mamu grupe (Ombejuje ir lusnynuose), kuriai vis reikia pasiruosti apie ka nors papsakoti (komplikacijos po gimdymo, seimos planavimas ir pan.) ir dar organizuoju outreach’us (toks dalykas, kai susikvieti tam tikra grupe zmoniu i kokia nuosalia (ta prasme, be medicinos istaigu) vietove ir suteiki jiems kokias nors sveikatos prieziuros paslaugas, kuriu jie iprastai negauna). Taigi dabar artimiausias toks renginys bus si penktadieni lusnynuose. Norejom daryti pradineje mokykloje, bet mokyklos direktorius niekaip nedave aiskaus leidimo, o veliau paprase pinigu uz sutikima daryti rengini jo istaigoje. Nusprendem ieskoti kitos vietos ir visai netoli suradom baptistu baznycia, kurios pastorius Dzordzas labai maloniai sutiko mus priimti. Cia si baznycia (labai skiriasi nuo kitu, kurios dazniausiai is skardiniu lakstu padaryti nameliai).

O pastoriaus vaikas buvo labai draugiskas – prileke, atsisedo ant keliu ir niekur nenorejo keliauti. Bet sikart nieks isivaikinti nepraseJ

Labai idomus faktas, kad kai iprastai organizuoju tokius renginius (tiesa, tokiu buvo tik 3J), visada labai vertinama, kad butent as sneku su zmonem, ka ir kaip planuojam daryti. Sikart su bendruomenes darbuotoju Morisu pasnekejom su pastoriu, o su moteru grupe (tuo metu buvusia baznycioje) man neleido eiti sneketi – pasake: “pamate mzungu, jie labai daug tikesis ir visko prasys”.

Susitikimai su moterim (dabar mes jas visas – nesciasias ir pagimdziusias – tiesiog vadinam mamom) man labai patinka. Praktiskai visas jau pazistu (bent jau is veidu, bet kai ju tiek daug, vardus dar painiojuJ). Net susitike vidury kaimo (kaip mes sakom “middle of nowhere”) labai draugiskam pasisnekam. Be to, jos be galo megsta fotografuotis, tik pirstu nuo objektyvo nemoka patrauktiJ Beje, man is desines musu grupes pirmininke Mildred.

Taigi Ombejaus mamu grupe labai motyvuota, netgi renka pinigus veiklai, atnesanciai pinigus (IGA-income generating activity) pradeti ir is manes pinigu neprasoJ Praeita savaite mokemes daryti higieninius paketus (mazus pavyzdzius), o kita savaite meginsim gaminti juos pardavimui.

Tiesa, planavom gaminti ir krepsius is sizalio virves. Sizalis - stiprus, lankstus pluoštas iš agavos lapų, kuriu cia labai daug, netgi galima paciam prisirinkti ir vyti virve. Bandziau karta ir as, tik nelabai grazi isejo...  

Tai va, nescioji, kuri moka tuos daiktus is sizalio daryti, pagimde ir dar buvo per silpna ateiti. Nors kai kurios moteris ateina i susirinkima po 2-3 dienu po gimdymoJ

O lusnynu grupe labai norejo gauti pinigu is manes. Bet turiu viena bendruomenes darbuotoja Emmily is lusnynu klinikos, kuri man labai padeda. Taigi ji labai graziai su jom pasnekejo ir itikino, kad pirma reikia mums visoms geriau susipazinti ir pradeti nuo kazkokiu mazu darbeliu. Tiesa, negaliu pasakyti, kad jos nori tik pinigu. Joms idomu ir ka nors naujo suzinoti (bent jau praso manes pasiruosti kokia nors tema ir pacios pasirenka, apie ka nori isgirsti).

Tai va, tokius darbus cia dirbu...Beje, prisimenat mano piki piki projekta? Dabar jau mazdaug menuo nuo jo pradzios. Nelaimei, tik jam prasidejus, buvo isplatintas neteisingas motociklo vairuotojo telefonas. Nepaisant to, i Ombejaus klinika gimdyti atvaziavo jau 9 moterys ir praktiskai visos atkeliavo vidury nakties. Gal musu akim ziurint tas skaicius ir neispudingas, bet, budama cia, ismokau dziaugtis ir mazais dalykaisJ

Na, o praeita savaitgali visi sesi Kisumu savanoriai praleido Kenijos sostineje Nairobyje. Kaip musu vokietis sako – tai pats nesaugiausias miestas pasaulyje. Ir tikrai, tik pradedant temti (5-5.30 vakare) tave uzgula maziausiai 4-5 ismaldu prasytojai, daugiausia mazameciai vaikai ir moterys su kudikiais ant ranku ir neatstodami gali sekti visa kvartala. O sutemus geriau isvis be vietiniu nekisti nosies. Bet diena miestas pakankamai saugus ir tikrai skiriasi nuo Kisumu. Cia sukoncentruotas visas verslas, pramone, mokslo istaigos ir visi kiti panasus dalykai. Del to luo labai pyksta, nes jiems atrodo, kad kikujai (daugumos gentis, is kurios yra dabartinis prezidentas Kibaki) taip daro samoningai, nenoredami duoti sanso luo sukurti ta pati Kisumu mieste. Is tikro del to ir vyko garsiosios 2007 m. skerdynes tarp kikuju ir luo iskart po rinkimu. Kaip pasakoja Kisumu vietiniai, gatves buvo papludusios krauju. Kikujai suprate is pavardes ir kalbos, kad esi luo, tiesiog peiliu perrezdavo gerkle. Luo sako, kad jie kikuju neskerde, tik uzmetydavo akmenimis. Zodziu, buvo tikrai baisu ir nezinia, kas bus kitais metais, nes gruodzio menesi (o gal ir rugpjucio, dar niekaip nesutaria) vel bus rinkimai...Luo jau dabar labai arsiai kalba, kad bus dar blogiau, jei niekas is ju nepateks i valdzia (dabar luo Raila Odinga yra ministras pirmininkas).

Na, cia buvo lyrinis nukrypimasJ Taigi Nairobis didziulis miestas su mazdaug 3 milijonais (oficialiais duomenimis) gyventoju, bet cia yra vienas is didziausiu lusnynu visoje Afrikoje, taigi tikra gyventoju skaiciu nustatyti sunku. Tuos lusnynus maciau tik pravaziuojant, nes nusprendem ten neiti. Todel, kad Kisumu Nyalendos lusnynai yra antri pagal dydi Kenijoj. Taigi vaizdai panasus.

Kelios nuotraukos is Nairobio:

Sekmadieni nusprendem nuvaziuoti i prie Nairobio nacionalinio parko esancia drambliuku naslaiciu prieglauda. Cia atvezami drambliukai, kuriu tevai mire (dazniausiai sumedzioti brakonieriu, su kuriais labai kovojama, bet vis dar ne per sekmingiausiai). Jei gerai pamenu, kazkada pavasari Raila surenge toki viesa rengini – suveze visas konfiskuotas drambliu iltis i viena vieta ir is ju sukrove didziuli lauza ir viska sudegino.

Kelios tu vargsu naslaiciu nuotraukos:

 

Na ir pirmadienis – pagrindine diena: aplankem GSK Kenija.

 

 
Jie turi 3 poskyrius- konsumeriu, farmos ir vaistu fabrika. Fabrikas pakankamai didelis, bet vaistus jie tik pakuoja is jau atveztu zaliavu (daugiausia tai produktai su paracetamoliu), o gamina dantu pastas, Ribena ir Lucozade (kurio prikrove ir mums - parsivezti i KisumuJ).

Po pietu susitikom su klinikiniu tyrimu monitoriais ir NSC. Buvo labai idomu su jais susipazinti ir kalbos tikrai netrukoJ Gal net dar karta sugalvosim vaziuoti ju aplankytiJ

Tai tiek sikart. Ate!