Siandien pajutau, kad savanorystes pabaiga labai arti, nes turejau uzpildyti PDP (GSK kolegos zino, kas tai yraJ). Tai toks specifinis dokumentas, kuriame reikia surasyti visas savo uzduotis, pasiekimus ir nepasisekimus, taip pat irasyti kolegu atsiliepimus ir pan. per tam tikra laikotarpi, siuo atveju, per mano sesis savanorystes menesius. Kai viska sudejau i viena kruva, pradejau galvoti, kad ne tiek ir mazai cia nuveikiauJ Bet kartu ir supratau, kad i namus keliausiu uz dvieju su trupuciu savaiciu ir todel mano darbai cia is principo pabaigti.
Taigi per praejusias 2 savaites buvau labai uzsiemusi VVF (akuserines fistules) stovyklos bei savo paskutinio outreach’o organizavimu. VVF stovykla prasidejo lapkricio 13 d., sekmadieni ir tesis iki lapkricio 25 d. Sis renginys turi dvejopa tiksla: viena – sukviesti kiek imanoma daugiau moteru su fistules simptomais ir, esant problemai, fistule chirurgiskai koreguoti, antra- apmokyti specialistus (ginekologus, slaugytojus, fizioterapeutus) is nuosalesniu provincijos vietu, kaip operuoti ir gydyti nekomplikuota fistule. Taigi iki siol jau skryningavome apie 50 pacienciu ir is ju mazdaug 35 buvo paguldytos i ligonine operacijai del slapimo nelaikymo pozymiu, apie 15 is ju jau atliktos operacijos. Cia keletas nuotrauku belaukiant skryningavimo, is skryningo kambario, palatos, kurioje jos gydomos po operacijos ir is operacines.
Antras dalykas sioje stovykloje susirinko apie 25 specialistus, kurie mokosi kaip fistule galetu buti isgydyta. Ryte jie mokosi klaseje, o po pietu eina i praktikos darbus.
Taigi paskutines 2 savaites daug laiko praleidziu PGH.
Be to, praeita savaite surengiau paskutini savo outreach’a. Tai reiskia, kad po ilgai trukusiu paruosiamuju darbu, Miwani pradineje mokykloje turejom “medicinine stovykla”, t.y., kvietem reporodukcinio amziaus moteris seimos planavimo proceduroms (ypatingai ilgalaikems, kaip, pvz., implantu ir gimdos spiraliu idejimas), gimdos kaklelio vezio skryningui, ZIV testavimui, nesciuju prieziurai ir, be to, vakcinavom ir gydem vaikus. Isvis atejo apie simtas moteru, kurioms is pradziu papasakojom, kas yra seimos planavimas, vezio skryningas ir kt., o paskui jos keliavo i atitinkamas “proceduras”. Keletas nuotrauku is renginio cia:
Preitam sekmadieniui gavau ypatinga pakvietima i kudikio gimimo sventima. Sakau ypatinga, nes tai buvo mama is mano Ombejaus mamu grupes ir buvo tikrai labai malonu, kad jai buvo svarbu, kad as ir kitos grupes nares ateitumem i svente.
Taigi pasikvieciau savo kolege Kathy ir sekmadieni anksti ryte (nes svente turejo prasideti 9 val. ryte) iskeliavom i Ombeju. Kelione gana komplikuotaJ - is pradziu su tuk tuk nuo namu turejom nuvaziuoti iki vietos, kurioje galima rasti matatu, vaziuojanti reiklainga kryptimi. Tada su matatu (tokiu mikroautobusiuku, kuris dazniausiai buna prikimstas zmoniu ir jie, jei nera pakankamai vietos viduje, netgi keliauja pasikabine ant autobusiuko isores) keliavom iki Ahero. Matatu dazniausiai buna labai blogos technines bukles, bet, nepaisant to, vaziuoja didziuliu greiciu ir keliones metu gali tik melstis, kad saugiai pasiektum keliones tikslaJ Nuo Ahero Ombeju galima pasiekti su piki piki arba dviraciu. Mes pasirinkom greitesne transporto priemoneJ Na ir galiausiai dar reikejo 1 valanda eiti pesciomis iki mamos Monikos namu. Taigi, kadangi visi velavo, mes pasiekem sventes vieta apie 11 val., o svente prasidejo apie vidurdieni (taigi tik 3 valandom veliau negu planuota). Pati svente buvo gana tradicine afrikietiska, t.y., su daug maldu ir kalbu. Monikos seima (kurioje Monika yra antra zmona su sesiais vaikais) yra labiau pasiturinti, negu visos kitos seimos aplinkui, kurios dazniausiai neturi pinigu daryti tokius renginius. Taigi pasikviete net tris sventikus (nezinau, ar baptistai juos irgi vadina kunigais), kurie vede ceremonija ir kiekvienas is ju turejo skirtinga uzduoti – tiesiog pasimelsti ir pakalbeti apie dieva, padaryti tas pacias ceremonijas, skirtas kudikio tevams ir trecioji ceremonija, skirta kudikiui. Kai rasau daug maldu, reiskia, kad beveik visos jos yra dainu pavidalo (net nepasakyciau – giesmiu, nes tos maldos pakankamai temperamentingos ir linksmos). Be to, labai svarbi ceremonijos dalis dovanu iteikimas – kiekvienas turi pristatyti savo dovanas viesai ir deti jas i specialiai tam reikalui skirta dubeni. O pristatymas irgi dazniausiai vyksta su sokiais ir dainomis. Kelios nuotraukos is sventimo:
Beje, sveciu buvo apie 50, o gal ir daugiau. Galite isivaizduoti, ka reiskia paruosti svente (su maistu) tokiai grupei zmoniu neturtingam Kenijos kaime...
Tiek sikartJ
