Potvynis

Praeita savaite Ombeju uztvinde vanduo. Keliai sunkiai pravaziuojami, ryziu laukai uzlieti taip, kad ryziu net nesimato, namuose vanduo (kartais net iki keliu). Vaizdai buvo tokie:

Taigi i vizitus teko kulniuoti pesciomis su guminiais bataisJ Kad ir nemazai teko pavaikscioti, buvau visai laiminga, nes vel aplankem kelias moteris – nesciasias ir jau pagimdziusias. Vienuose namuose lauke staigmena: gimusia mergaite pavadino mano garbei – Gabi Anyango (Anyango – gimusi vidury dienos), nes mama buvo labai laiminga, kai atejau jos aplankyti pirma kartaJ. Nuotraukoje Gabi su mama, manim, bendruomenes darbuotoju Kennedy ir kaimynu vaikais (kaip rasiau anksciau, visi vaikai labai nori nusifotografuotiJ):

Na, o sestadieni praleidau PGH ligonineje stebedama moteris, atejusias i fistules skryninga:

Nustebino, kad bent trecdalis atveju buvo pakartotiniai, t.y., moterys buvo operuotos po 2-3 kartus, bet vis tiek fistule yra. Chirurgai tai aiskino neatejimu i vizita po 2 savaiciu po operacijos. Jos tikrai daznai neateina, nes dauguma ju gyvena toli ir transporto islaidos joms per daug dideles. Idomu, kad ir sios Amref organizuotos stovyklos tikslas buvo skryninguoti ir isoperuoti kuo daugiau moteru (is viso diagnozavo fistule ir uzrase operacijai 23 moteris), bet jiems nelabai rupejo, ar jos vel ateis pasitikrinti…Bandysim mes suziureti, ar jos gris.

Po atrankos moterys buvo operuojamos 3 dienas – nuo pirmadienio iki treciadienio. Viena operacija stebejau ir as. Atvejis pasitaike idomus: 45 metu moteris, profesija – TBA (traditional birth attendant). Pati gimde 3 kartus, visus kartus ligoninej, visi vaikai del vienu ar kitu priezasciu mire. Paskutinis gimdymas buvo pries 25 metus, taigi fistule maziausiai 25 metus.

Iprastai fistule operuojama per maksti, bet del klubu sanariu problemu fistules korekcija nusprende atlikti prapjaunant pilva. Padare gal 10 cm ilgio pjuvi (moteris buvo tik spinalinej nejautroj, nes planavo operacija per maksti, bet del skausmu buvo staigiai intubuota), bet niekaip negalejo pasiekti fistules. Tada zaizda uzsiuvo ir dare operacija per maksti. Anesteziologas ekstubavo ligone po pilvo uzsiuvimo ir vel buvo problema del skausmo. Na, bet galu gale sutvarkius anestezija, fistule buvo sekmingai uzdaryta. Vaizdelis is operacines:

Praeita savaite galu gale sulaukiau keliu nesciuju, atejusiu i nesciuju paramos grupe. Nors buvo tik penkios, bet tikrai aktyvios ir norincios organizuoti kazka panasaus i musu mamu su mazais vaikais grupe:

Taigi, jei turetumete ka nors paaukoti joms ir ju vaikams (drabuziu, avalynes, zaislu ir pan.), mes visos butume labai dekingosJ

Sia savaite ofise praleidau dvi dienas ruosdamasi “outreach’ui” (net nezinau kaip tai pavadinti lieutviskai) – ieskojau informacijos, ka galeciau papasakoti nesciosioms ir turincioms mazus iki 5 metu vaikus moterims, rusiavau tabletes (jos buna didziulese 1000 tab. pakuotese ir jas reikia isskirstyti i vokelius) ir dariau visokius kitokius paruosiamuosius darbusJ

Siandien renginys praejo visai gerai – atejo tik 5 nesciosios, bet uztai 89 vaikai iki 5 metu. Su visom mamom kalbejau as (per verteja, zinomaJ), o paskui nesciasias ir vaikus ziurejo slaugytojai is Ombejaus klinikos:

Tai tiek sikart. Iki! Laukiu jusu laisku!

Treciasis savanorystes menuo

Darbas tampa vis labiau rutiniskas... Bet, nepaisant to, kiekviena savaite atnesa ka nors nauja

Praeita savaite sudalyvavau PGH ligonines ambulatoriniu pacienciu, turinciu ginekologijos problemu, apziuroje. Buvo idomu stebeti, kaip sudaromas gydymo planas, remiantis sergancios moters apklausa ir pilvo pamaigymu vienu pirstu. Beje, gydymas praktiskai visoms buvo vienodas – cefuroksimas. Kai paklausiau, kodel vienai pacientei nepaskyre kraujo tyrimo, atsakymas buvo labai paprastas – tyrimo tikrai reiktu, bet 'daktari' (siuo atveju clinical officer) turi eiti apziureti kitu ligoniu i kita kabineta. Tai reiskia, kad jis negali paskirti tyrimo, nes neturi laiko laukti jo rezultatu.
Siandien PGH pamaciau, kaip skryninguoja gimdos kaklelio vezi ir kaip diagnozuoja akuserine fistule (asistavau proceduroms). Pamaciau 4 moteris, atejusias gimdos kaklelio tyrimui su acto rugstim ir liugoliu. Is ju dviems neabejotinai yra veziniai pakitimai, vienai – didziulis labialinis auglys, vienai– tyrimo rezultatai uzdegimo fone buvo abejotini, todel po gydymo liepe ateiti dar karta. O akuserine vezikoureterine fistule nustato leisdami metileno meli i slapimo pusle (per kateteri). Jei yra fistule, dazai isteka per maksti. Pamaciau 2 tokius atvejus.
Jau rasiau, kad si problema labai aktuali Kenijoje, todel keleta kartu per metus organizuojamos taip vadinamos 'fistules stovyklos', kuriu metu fistules operuojamos. Si sestadieni prasides viena is ju, taigi savaitgali praleisiu PGH

Lusnynu namu vizituose (su bendruomenes darbuotoja (CHW) Leah is Ringroad'o medicinos centro) aplankem moteri, besilaukiancia septinto vaiko, ir sergancia epilepsija. Jokiu vaistu nevartoja, patiria 2-3 epilepsijos priepuolius per menesi. Pries 3-4 dienas pries musu vizita traukuliu metu nukrito ant pilvo ir nuo to laiko nebejaucia vaiko judesiu. Nusiunciau ja i RingRoad'o klinika (paprasiau, kad apziuretu nemokamai, nes visiskai neturejo pinigu), vaiko sirdies ir ten negirdejo. Paskyre ultragarso tyrima,bet jis kainuoja 600 KSH=6.5$ ir reikia keliauti i PGH. Moteris pasake, kad niekur neis, nes jai ir jos vaikui viskas gerai. Veliau Leah nuejo pakalbeti su moters vyru, kuris pasake, kad jo zmonai nestumo metu visada taip buna, nieko cia ypatingo ir niekur eiti nereikia. Vietos medicinos personalas i tokius atveju ziuri pakankamai ramiai, nes daug zmoniu, kuriems reikia net ir skubios medicinines pagalbos, jos negauna, nes del pinigu neturejimo tiesiog neina i medicinos istaigas. Daugelis lusnynu gyventoju vargiai turi pinigu maistui, ka jau kalbeti apie medicinine prieziura...Siandien vel aplankem ta nesciaja ir sikart po pokalbio pazadejo kita diena nueiti i klinika. Penktadieni keliausim paklausti, kaip ten sekesi.

Lusnynuose praeita savaite pirma karta susiduriau su atveju, kai nescioji (nestumas 9 men.) pabego nuo musu – pirma karta tiesiog kazkur nuejo, veliau vel atejus – islindo per siaura namo langeli. Nezinau, kodel taip elgesi – gal del to, kad jauna (17 m.), neturi vyro ir galvojo, kad kam nors ja iskusim arba kur nors uzdarysim o gal tiesiog del to, kad buvo nusprendusi gimdyti namuose ir nenorejo aiskinti kodel... Siandien vel ja aplankem – kadangi pries sesias dienas pagimde (namuose), sikart niekur nebego, bet pakankamai draugiskai su mumis pasnekejo, sutiko su vaiku ateiti i klinika ir net sutiko nusifotografuoti su savo berniuku ir mociute, kuri ja priziuri, nes tevai mire. Cia si nuotauka:

Na, o Ombejuje praeita savaite turejau tikrai isimintinu akimirku. Treciadienis buvo labai grazus, sauletas ir aplankem keleta besilaukianciu bei jau pagimdziusiu mamu:

Nuotaika visada pakelia ir vaikai, kurie nepamirsta pasveikinti mzungu:

Ketvirtadienis buvo kitoks... Visa nakti pries ir beveik visa ketvirtadieni lijo, taigi keliai kaimo vietovese buvo sunkiai pravaziuojami. Netgi nutarem nevaziuoti I namu vizitus, nes galejom kur nors uzklimti. Oras buvo toks blogas, kad Ogros klinikoje atsirado ir ne visai iprastu pacientu:

Dazniausiai, jei oras blogas (lyja, purvas, balos/'ezerai'), tikimybe sulaukti pacientu klinikoje (o ypac nesciu moteru) yra beveik nuline. Bet viena astunta menesi nescia moteris, aplankyta isvakarese, atkulniavo 10-15 km, nepaisydama blogo oro, i antenatalini vizita. Ji turi 5 vaikus, kuriuos priziuri viena, nes vyras gyvena mieste su kita moterimi ir savo seimai nei pinigu, nei demesio neskiria. As jai buvau prizadejusi paprasyti, kad pakalbesiu su klinikos vadovybe ir vizita bei tyrimus jai padarys nemokamai. Taip ir buvo- ja apziurejo, padare tyrimus, pakalbejom apie nestuma ir gimdyma ir netgi gavo labdarine deze, skirta ZIV infekuotiems, su moskitu tinklu, vandens talpa, Water guard'u ir panasiais naudingais dalykais. Be to, sutariau su klinikos vyresniaja (mes ja vadinam pagarbiai - Matron), kad jei ji atkeliaus gimdyti, jai uz tai nereiks moketi. Viskas tas jai buvo kaip Kaledu svente

Kadangi ji buvo apsirengusi tik lengvute suklnele ir neturejo batu, o buvo salta, paprasiau Ogros vairuotojo, kad nuveztumem ja namo (be to, 5 vaikai namie buvo vieni). Taip, vaziavimo salygos buvo labai blogos, bet nutarem, kad negalim jai tiesiog liepti keliauti namo pesciomis. Taigi isvaziavom. Iveikem tikrai sunkius apsemtus ir klampius kelio ruozus. Visiskai netoli Filgonos (nesciosios) namu, vairuotojas nepastebejo tiltelio krasto (viskas padenta purvu ir vandeniu) ir stai mes skriejam i griovi...Taip atrode musu masina, kai mes is jos buvom istraukti vietiniu gyventoju:

Ju susirinko gal koks simtas ir visi labai apgailestavo, kad taip atsitiko. Be to, padejo, paversti automobili ir pastatyti ji ant kelio:

Nepaisant to, masina neuzsivede ir mes kokias 3-4 valandas prabuvom pakeleje laukdami pagalbos. As jos taip ir nesulaukiau, nes vakare nusprende mane parvezti namo su kita masina. Ji buvo uz 45 min. kelio pesciomis, nes vairuotojas bijojo uzklimpti. O su piki piki vaziuoti nesutikau, nes labai bijojau vel nusiversti (su motociklais tokie atvejai labai dazni). Taigi, kai vakare siaip ne taip parsiradau namo ir pabandziau isijungti kompiuteri, supratau, kad jis sugadintas nepataisomai (bent jau ekranas).

Beje, nescioji buvo vienintele neuzsisegusi dirzo, nes sis toje puseje tiesiog neveike. Kadangi ji buvo toj pusej, kuri nukrito ant zemes, tik prasiskele lupa ir patyre dideli stresa. Vairuotojas irgi buvo toj pacioj pusej. Su mumis vaziaves bendruomenes darbuotojas ir as pakibom ant saugos dirzu. Jausmas nekoks, nes ore laiko tik dirzas, bet geriau negu kristi zemyn.

Filgona, greiciausiai del patirto streso, sestadieni nakti pagimde (turejo gimdyti rugseji). Namuose. Del blogu kelio salygu niekas nesutiko jos vezti i klinika...Ji ir jos berniukas jauciasi gerai.

Na, ir pabaigai, mano savaitgalis, kuri su Kathy jau is anksto buvom nutarusios praleisti Ugandoje, ir planu nekeitem.

Uganda daug zalesne ir lygesne (ne tokia kalnuota) palyginus su Kenija. Mes keliavom i Jinja (Dzindza), zinoma del raftingo Nilo upe, taip pat Nilos istakos is Viktorijos ezero ir ivairiausiu pramogu – jodinejimo, plaukimo kanoja, kateriu ir pan.

Netgi ir po pasivartymo su masina, nusprendziau rizikuoti ir sesti ant arklio (turbut reikia sakyti zirgas?) - tiesa, su salmu:

O cia vieta, kur prasideda Nilas:

Sekmadieni nukeliavom paziureti zymiuju Bujagali (Budzagali) kriokliu, kurie garseja kaip viena geriausiu raftingo vietu (tik nezinau, ar Afrikoje ar pasaulyje):

Parodomaji plaukima padare vietinis gyventojas, iveikes pavojinga kriokli tiesiog su talpa nuo aliejaus ar panasaus daikto:

Na, ir nelauktai izymioje vietoje pacios tapome izymybemis

Sedejome ant suoliuko, nuo kurio atsiveria puikus vaizdas i krioklius, kai atvaziavo burys azijieciu. Keli is ju priejo ir parode i suoliuka. Mes supratom, kad zmones nori nusifotografuoti grazioje vietoje ir jau ruosemes eiti. Jie pradejo rodyti, kad niekur neikit, mes norim tureti nuotrauka su jumis. Taip mes nusifotografavom su bangladesieciais (gal 30 ar 40 kartu), kurie tarnauja Kongo armijoj. Jei rasit Kathy ir mano nuotrauku kur nors Facebook'e ar kitur, nenustebkite. Viena nuotauka turiu ir as

Tiek sikart. Tikiuosi, si savaite bus ramesne

Nesciosios, gimdymai, naujagimiai ir visa kita

Kiekviena karta jums rasydama, galvoju, kad kita karta tikrai nebebus ka pasakoti – galu gale viskas turi nusistoveti ir keliauti iprasta vaga. Bet net ir pati nustembu, kad kiekviena savaite suzinau ar pamatau ka nors naujo ir idomaus ar man neiprasto. Taigi si savaite…

Pirmadienis. Savaite prasidejo kaip visada - ofise. Sios dienos Kathy ir as nemegstam labiausiai, ypac dabar, kai atvaziavo kiti savanoriai is GSK. Turbut pagalvojot, kad nemegtstam savo koleguJNeaJ Todel, kad mazam kabinetuke susigrudam trise, kur negalima net kedes pajudinti, jei nori patogiau isitaisyti, o kiekviena karta, kai kur nors turi eiti is savo vietos, pajudini maitinimo bloka, kur sujungti kompiuteriu laidai ir isjungi kuri nors kompiuteriJ Ir dar kas nors pastoviai "nusvilpia" kede, nes ju cia trukstaJ Si nuotrauka is pirmos savaites, bet isivaizduokit, kaip puikiai cia isikomponoja dvimetrinis vokietis Michael, as ir prancuzas YannickJ

Kiti trys irgi gavo panasaus dydzio kampeli… Taigi tikrai laukiam dienu “laukuose”.

Antradienis. Galu gale keliavau i PGH ligonine (Russia) suzinoti daugiau apie akuserines fistules projekta, kuriame tureciau sudalyvautiJ Prie musu  prisijunge “Fistula Foundation” atstovas Shon’as is San Francisko. Jis buvo atvaziaves vienai dienai paziureti, kas Nyanzos provincijoje (kurioje yra Kisumu) daroma siai aktualiai problemai spresti  ir kam jie galetu paaukoti pinigu. Pries tai jis lankesi Etiopijoje, kur fistules problema isties didelio masto, mat Etiopijoje sveikatos istaigose gimdo tik 6 procentai moteru (Kenijoje 40 procentu) ir todel fistules daznis tikrai didelis. Ten paruosiami geriausi chirurgai, kurie zino, kaip padeti moterims su sia problema.

PGH ligonineje, pralauke maziausiai valanda, susitikom su ligonines direktore. Ji papasakojo, kad pries 20-30 metu fistule buvo dazna kaip ir dabar, bet PGH ja operuodavo rutiniskai, nes 2 rusu chirurgai cia nuolatos dirbo ir puikiai mokejo ta daryti. Kai jie isvaziavo, viskas grizo i senus laikus – nera specialistu ir pinigu. Taigi dabar yra tik vienas zmogus ligonineje (ligonine tokio dydzio kaip Santariskes ir yra 5-o lygio, auksciau – tik 6-o lygio ligonine Nairobyje), kuris zino kaip pataisyti nekomplikuota fistule. Zodziu, jei tam asmeniui kas nors atsitinka, visas darbas sustoja. Siusti mokytis gydytoju nelabai nori, nes  labai dazni atvejai, kai praejes atitinkama kursa, zmogus tiesiog susiranda geresne darbo vieta.

Mums padare trumpa ekskursija parodyti, kur prasideda fistules diagnozavimas ir kur atliekamos operacijos. Pirmiausia nukeliavom i vieta, kur atejusioms su itariama fistule moterims leidziami dazai ir ziurima, kur jie patenka – I slapimo pulse ar tiesiaja zarna. Sis kambarys atrodo taip:

Po to nuejom i skyriu, kuriame guli moterys po fistules operacijos. Kadangi visada pirmiausia pristatydavo Shon’a (kaip galima investuotoja), aisku, visos kalbos buvo nukreiptos i pinigus… Personalas mums pasiskunde, kad fistules pacienciu prieziura labai sudetinga ir intensyvi, taigi tikrai jie uz tai noretu gauti didesni atlyginimaJ

Cia personalo darbo kambarys:

Tuo metu skyriuje buvo tik viena 16 metu paciente, kuriai jau atliktos 2 fistules koregavimo operacijos, bet nesekmingos – slapimas vis dar nuteka ne ten kur reikia...

Nuvede ir i operacine, kurioje atliekamos fistules koregavimo operacijos:

 Iprastai atliekama 1-2 operacijos per menesi, bet du kartus per metus yra organizuojamos stovyklos (medical camp), kai moterys yra kvieciamos per ziniasklaida (dazniausiai radija) ateiti pasitikrinti. Dazniausiai sestadieni ir sekmadieni jos apziurimos, o pirmadieni operuojamos, paskui  7-10 dienu praleidzia ligonineje. Jos uz tai nemoka, specialistams ir ligoninei pinigus perveda koks nors labdaringas fondas. Viena stovykla bus organizuojama nuo rugpjucio 20 d., pasistengsiu ir as joje sudalyvauti ir pakalbeti su tomis moterimis.

Po PGH vaziavom i viena kaima (apie 2 val. vaziavimo nuo Kisumu – dazniausiai del blogos keliu bukles atstumas cia matuojamas ne kilometrais, bet vaziavimo valandomis) susitikti su moterimi, kuriai siu metu kova buvo sekmingai operuota fistule. Ji  26 m.amziaus, fistule “gavo” 2004 metais po nesekmingo gimdymo namuose. Naujagimis mire. Nepaisant to (t.y., budama su fistule), siu metu sausi pagimde berniuka, o kovo men. operuota del fistules.

Nuotraukoje visa musu delegacijaJ

Treciadienis. Iprasta diena, lankant moterisJ

Viena astuoniolikmete, pirma karta nescia, radome su prasidejusiais saremiais kas 20 min. I ligonine vaziuoti nesiruose, nes jos mama pasake, kad ji dar negimdys. Kiek jau susidurem, dazniausiai po tokiu pasakymu moterys pagimdo namuose, todel pavezem mergina beveik iki ligonines (kad negaletu grizti namoJ, bet musu vairuotojas neturejo pakankamai degalu, todel nesutiko vezti iki pat ligonines) ir davem pinigu piki piki pasiekti ligonine. Kita savaite tikiuosi issiaiskinti, kada ji pagimde ir kur…

Cia keliaujame musu Land Roveriu su musu aplankyta jau pagimdziusia moterim, mineta astuoniolikmete ir Ombeyi medicinos centro bendruomenes darbuotoja Benta, su kuria buvom namu vizituose:

Pakeliui sutikom viena is musu klienciu, pagimdziusia namuose. Aciu dievui, sekmingai!

Po pietu pertraukos (tai yra privalomas dalykas tarp 1 ir 2 valandos po pietu, tuo metu nieko nepriversi dirbti, kad ir kaip svarbu butuJ) atvaziavo piki piki, ant kurio tarp vairuotojo ir kito vyriskio “kabojo” moteris be gyvybes zenklu. Personalas nieko nebegalejo padeti - ji jau buvo mirusi…

Jos istorija greiciausiai viena is daugelio sioje salyje (tiesa, mano turima informacija is nuogirdu ir spejimu, nes jos mirtis Ombeyi klinikoje nebuvo uzregistruota ir vyras, kuris atvaziavo kartu, nebuvo apklaustas.Motyvas – atvezta mirusi. Taigi net nezinau, ar gimdyviu mirtingumo skaicius Kenijoje (500 is 100.000) yra realus, nes, gali buti, kad yra nemazai atveju, kurie tiesiog niekur neirasomi).

Taigi moteris apie 18 metu amziaus, turejusi kelis nestumus, bet visi baigesi nesekmingai – prieslaikinis gimdymas ir negyvas naujagimis. Sis kudikis buvo pirmasis isnesiotas iki nestumo pabaigos. Nepaisant to, ji nusprende gimdyti namuose su TBA (traditional birth attendant ) - gal del to, kad gimdymas prasidejo velai vakare, gal del pinigu, o gal tiesiog del isitikinimo, kad viskas bus gerai.

Taigi gimdymas namuose prasidejo vakare ir kai galu gale pagimde vaika 6 val. ryte, jis buvo negyvas. Vyras nuejo laidoti vaiko (bet ir siaip kulturiskai neiprasta vyrui rupintis gimdancia ar pagimdziusia moterim), o TBA, turbut nezinodama ka daryti, paliko moteri kraujuojancia. Kai ji jau buvo be gyvybes zenklu, 2-a val. po pietu (t.y., po 8 val. kraujavimo) nusprende ja atvezti I klinika. Déjà, per velai…

Ketvirtadienis. Pirma dienos puse buvo visai gera – i sveikatos pokalbi susirinko 9 nesciosios ir buvo gana aktyvios. Tai neiprasta sioms moterims, dazniausiai jos labai kuklios ir bet koki zodi istraukti sunku. Jos netgi neziuri i akis ir kalba labai tyliai…

Cia sioji grupe:

Po pietu turejo ivykti nesciu moteru paramos grupes susirinkimas. Maziausiai 40-50 moteru buvo prizadejusios ateiti, bet sulaukiau nulio L Tiesa, lijo lietus. Sako, kad tokiu atveju nieks niekur neina… Bendysiu patiketiJ Uz dvieju savaiciu vel meginsiu jas prisikviesti. Tiksliau, dirbsiu dabar, kad jos ateitu po 2 savaiciuJ

Penktadienis. Kaip visada, lusnynu klinikoje. Moteru, ateinanciu I nesciuju klinika, gausa pasigirti negaliu. Sikart atejo 2. Bet tuo dziaugiuosi, nes anksciau per 5 menesius atejo dvi, dabar kiekviena savaite ateina bent viena.

Po pietu aplankem kelias moteris, tarp kuriu buvo penkiolikmete, su kuria kalbejom apie nestuma ir gimdyma praeita savaite. Ji pagimde ligonineje ir del to buvo labai laiminga! Cia mes su jos dvieju dienu amziaus berniuku Jacob’u J

Na, o savaitgalis prabego Kisumu – turguje iki “pamelynavo” derantis del ne “mzungu” kainu uz darzoves ir vaisius bei mokantis daryti mandazi (tokios afrikietiskos spurgos)J Pabandysiu padaryti ir jums, kai grisiu, bet nepazadu, kad pavyksJ