PULSE - trecia savaite Kisumu

Sveiki arba kaip sakytu Kenijoje – Habari (suahiliu kalba), o Kisumu dar kitaip – Nango (Luo kalba).

Kaip zadejau anksciau, truputi papasakosiu apie Kenijos sveikatos sistema.

Taigi, yra 6 sveikatos prieziuros lygiai: bendruomeneje dirbantys zmones “community healthcare workers”, ambulatorijos (dispensaries), sveikatos  prieziuros centrai (medical health centers), rajono ligonines (district hospitals), provincijos ligonines (provincial hospital) ir nacionalines ligonines (national hospitals). Mes kol kas susipazinom su pirmais keturiais lygiais, bet turetumem pamatyti ir provincijos ligonine.

Pats pirmas lygis – community healthcare workers- ir yra sistemos pamatas. Kiekvienas ju turi savo apylinke, reguliariai eina pas zmones. Jei kazkas nesilanko ambulatorijose ir turi problemu, jas perduoda sveikatos prieziuros specialistams. Vienas is idomiausiu dalyku, kad minetuose pirmuose keturiuose lygiuose gydytoja gali sutikti rajono ligonineje. Mes lankemes Ahero rajono ligoninej, kurioje yra viena gydytoja, ji vadovauja istaigai ir kartu rupinasi nauju priestatu statyba. Ligoniams laiko ji neturi. Sveikatos prieziuros centruose gydytojas apsilanko tik retkarciais (pvz., karta per menesi) arba jei reikia pakonsultuoti del kokio sunkaus atvejo. Taigi pagrindiniai valdovai yra slaugytojos ir “clinical officers” (pas mus atitiktu gydytojo asistenta). Jie daro viska, ka pas mus iprastai atlieka gydytojai – apziuri ligoni, israso vaistus, pakonsultuoja del ZIV, seimos planavimo, priima gimdyma, priziuri ir skiria gydyma neisnesiotiems naujagimiams, suteikia ekstra pagalba ir t.t.

Ligonines palatos dideles, po 6-8 lovas. Jei vaiku pacientu daugiau nei tuo metu laisvu lovu, keli dalinasi viena lova. O jei dviems tuo paciu metu reikia deguonies, tai vienam tenka palaukti, kol kitas pakvepuos.

Gimdymo metu apie kokia nors svara, steriluma ar kazka panasaus net neverta uzsiminti. Visi uzeina su iprastais drabuziais, lauko batais, gimdymo palata nuo viso kito skyriaus atskirta tik uzuolaida.

Tokie dalykai pirmas dvi savaites atrode keistai, bet dabar jau viskas iprasta ir niekuo nebesistebim.

Greiciausiai girdejote, kad Rytu Afrikoje placiai paplitusios dvi ligos – AIDS ir maliarija.

ZIV infekuotu visoje salyje yra apie 8 procentus, o Kisumu apylinkese tas skaicius yra apie 15-20 procentu. Praktiskai kas antras ligoninej sutiktas zmogus yra ZIV teigiamas, o ypac daug serganciu vaisingo amziaus moteru ir vaiku. Kai dalyvavom nesciu moteru dienos priemimuose, is 5 moteru tik viena neturejo ZIV. Nepaisant to, praktiskai visos pasirengusios gimdyti namuose, o ne medicinos centre, nors joms ir paaiskinama, kad iskart pagimdzius per pirmasias minutes kudikiui turi buti sugirdoma nevirapino doze. Tiesa sakant, centrai, zinodami, kad tos moterys greiciausiai neateis, duoda nevirapina gimdymui namuose. Aisku, tai yra etiska kudikio atzvilgiu, taciau mamos nemato jokio reikalo ateiti i klinika. Namuose gimdo mazdaug 60 procentu moteru ir gimdyviu mirtingumas yra beveik 500 moteru/100.000 gyvu naujagimiu.

Del tokio ligos masto Kenijos sveikatos apsaugos ministerija yra isleidusi begale gairiu ir mokomoju knyguciu, kaip gyventi su liga, kaip ja gydyti, kaip neperduoti ZIV vaikui nestumo, gimdymo ar maitinimo krutimi metu. Nepaisant to, problema islieka labai aktuali.

Kita liga – maliarija – perserga apie 60 procentu gyventoju. Jei pacientas, pastebejes simptomus, iskart kreipiasi i sveikatos prieziuros istaiga, gydymas paprastas ir pasveikimas greitas – per mazdaug 3 dienas. Kiekvienam, atejusiam i medicinos centra ar ligonine su karsciavimu, yra daromas kraujo tepinelis plazmodijams nustatyti.  Velgi problema ta, kad daugelis kreipiasi paveluotai arba nesikreipia isvis. Todel vaiku iki  5 metu mirtingumas nuo maliarijos isties didelis. Nescioms moterims pagal istatymus dalinami tinklai nuo moskitu (as irgi po tokiu mieguJ). Kad gautu tinkla, moterys turi ateiti i medicinos centra, ko jos dazniausiai nedaro. O jei ateina ir gauna, daznai tas tinklas panaudojamas kitais tikslais – pvz., zvejybai, kokiam nors aptvarui padaryti ir pan.

Taigi mano darbas, kaip jau rasiau truputi anksciau, susijes su reprodukcinio amziaus moterimis. Vienas svarbiausiu tikslu – edukuoti tas moteris apie lankymosi nestumo metu medicinos centre/ligonineje nauda ir gimdymo sveikatos prieziuroje svarba. Truputi veliau pradesim mokymus apie seimos planavima. Oficialiai kiekvienam centre tas yra daroma, bet vis delto labai daug moteru ir vyru apie tai nezino.

Kol kas su siuo projektu man padeda kolege Kathy, nes nors ir turetu pagelbeti klinikiniu tyrimu srityje, niekas jokiu uzduociu jai neduoda. Jei ir toliau taip bus, musu “bosas” pasake, kad ji gales prisideti prie mano projekto. Is tiesu, mes jau dabar dviese, nes ji neturi ka veikti:)

Taigi jau nuo praeitos savaites antros puses susitinkam su bendruomenes nariais, pasakojam apie projekta ir prasom, kad nescioms moterims savo bendruomeneje papasakotu apie galimybe lankytis centruose nestumo metu ir atvykti gimdymui. Kol kas esam gana patenkintos, nes si informacija priimama pakankamai palankiai. Pagrindine kliutis – pinigai. Sveikatos prieziura Kenijoje yra mokama, kainas nustato kiekvienas centras ar ligonine atskirai. Pvz., lusnynuose esanciam centre(The Jones and Ringroad community health centre) atejusi i pirma antinatalini vizita moteris turi sumoketi 350 Kenijos silingu (KSH), kas yra mazdaug 4.5 $. I tai ieina tyrimai, antimaliarine profilaktika, tinklas nuo moskitu, maisto papildai. Kitu vizitu metu (kuriu rekomeduojama 4-i per nestuma) moketi nebereikia. Gimdymo kaina atskira. Moterims (ir ypac is lusnynu) tai yra daug, nes daznai seima per diena gyvena uz 1-2 dolerius.

Nepaisant to kad gimdymu ne namuose mazai, vakar Ogros medicinos centre Ombejuje sudalyvavom gimdyme!

Po susitikimo su ZIV palaikymo grupes nariais ruosemes vaziuoti namo, kai staiga su motociklu (cia juos vadina piki piki) atvaziavo vyras ir 2 moterys (viena besilaukianti). Nesciai moteriai lipant nuo motociklo pastebejom, kad kyso vaiko kojytes. Ja greitai nuvede i gimdykla (jei taip galima pavadinti ta kambariuka) ir susigrudus joje kokiems 6 zmonems (su paprastais laukiniais drbauziais) 3-uose kvadratiniuose metruose, moteris pagimde. Vaikas gime melynas, nekvepuojantis, nes niekaip nesiseke isstumti galvytes. Nepaisant to, kad nebuvo jokiu priemoniu, isskyrus paprasta siurbtuka (t.y., klizmute) nosiems gleivems atsiurbti, ji (ten buvo mergaite) po kokiu 2-3- minuciu buvo atgaivinta ir siandien ryte iskeliavo su mama namo.

Siandien vazinejom ir vaiksciojom po kaimus, klausinedamos nesciu moteru apie ju lankymasi nestumo metu medicinos centruose, kur ruosiasi gimdyti ir pan.

Paaiskejo, kad daugelis net nezino apie galimybe lankytis tuose centruose ir net nesupranta, ka ten galima veikti. Taigi mums kilo ideja (tikiuosi, pavyks ja igyvendinti) kviesti nesciasias susirinkti tam tikra savaites diena ir pasakoti joms apie nestumo metu vykstancius pokycius, kaip jos turetu savimi pasirupinti ir pan. Medicinos personalas kaip ir zino tuos dalykus ir oficialiai sako, kad moteris informuoja. Bet kiek teko stebeti, informacija susideda is 1-2 zodziuJ

Siam kartui tiek. Ate! Kwaheri (suahiliu kalba) ir Oritu (luo) J

P.S. cia nuotrauku linkas, jame vaizdai tiek is darbo, tiek is poilsio dienu. Praeita savaitgali stebejome begemotus Viktorijos ezereJ

https://picasaweb.google.com/gabija.gardziuliene/2029Jun2011_Kenya?authkey=Gv1sRgCIHKxevx7bbtIg#

Uzduotis ir kiti svarbus dalykeliai

As jau turiu uzduoti - t.y., istirti, kokia cia vaisingo amziaus moteru bukle, kiek ju gimdo namuose, ar zino apie ZIV perdavima kudikiams ir kaip to isvengti. Turesiu mokyti apie seimos planavima ir dar visokiu kitokiu dalyku. Kol kas turiu keleta vietu, kur ta darysiu, viena is ju lusnynuose.
Su kolege amerikiete labai laukiam savaitgaliu, nes jie laisvi ir galim ta laika skirti salies pazinimui. Ta ir stengiames daryti. Si savaitgali buvom Kakamega miske, kuris uz kokiu 70 km uz Kisumu. Ten reikejo pasirasyti registracijos knygoj ir tada buvau informuota, kad zodi "Lithuania" as rasau pirma is lankytoju, t.y., is tokios salies cia zmoniu dar nebuvo:)

O vakar buvom Kisumu muziejuj, kur pamatem tradicinius luo (gentis, kuri labiausiai paplitusi Kisumu) namus, rakandus ir pan. dalykus. Be to, jei laiko vezliu, krokodilu ir gyvaciu, tai susipazinom ir su jais:)

Pridedu nuotrauku is Kakamegos misko, Kisumu muziejaus ir siaip Kisumu ir aplinkiniu vietoviu vaizdu.
https://picasaweb.google.com/gabija.gardziuliene/Kenija_1719Jun?authkey=Gv1sRgCJCVqdjnnL_New#

Pirma darbo savaite

Su kolege amerikiete Kathy jau pradedam apsiprasti, kad Afrikoje pazadas reiskia gana mazai. Is tikro visi labai stengiasi, neriasi is kailio, bet padaryti niekaip nepavyksta... Nors galu gale gavom karsta vandeni, elektra, dujas, interneta "jungia" jau penkta diena ir atrodo, kad zmones tikrai stengiasi, betgi niekaip nepavyksta:) Tai labiausiai nervina, nes negali nei su seima (ir asmenine, ir medicinos skyriaus) susisiekti:) Na bent jau siandien kantrybe mano amerikonei truko, pareikalavo nuvesti i viesbuti, kur yra internetas:)

Siaip viskas gerai, tik iki siol vis dar nezinau, ka cia veiksiu:) Mus nuo pirmadienio vezioja po visokius "objektus", pasakoja, ka veikia, bet ko noretu is musu - nepasako. Tiksliau mano amerikiete pusiau dirbs KEMRI (Kenya Medical Research Institute), taigi jai jau pristate pora klinikiniu tyrimu, su kuriais ji dirbs.
As visgi greiciausiai uzsiimsiu kazkokiais mokymais, ir turbut dalis bus apie ZIV. Taip kad greitai prasysiu pagalbos:) Aiskiau tikiuosi pasidarys ryt, poryt.

Siandien vaziavom i tokia "district hospital" ir kirtom ekvatoriu - taip kad kita karta atsiusiu nuotrauka prie ekvatoriaus zenklo:):) Tai va, gaila, kad nepadariau toje ligonineje nuotrauku, nes kazkaip atrode nepadoru sergancius ir nelaimingus zmones akinti blykstemis.
Bet siek tiek aprasysiu, ka maciau: ligonine yra atvira erdve (ta prasme, tik su keliom sienom, bet siaip laukas matosi ir gali toj vietoj, kur be sienos tiesiog iseiti is ligonines), ligoniai (labai daug mamu su mazais vaikais) sedi ant suoliuku ir laukia kol juos priims. Priima dazniausiai sesute arba gydytojo padejejas (ji vadina clinician). Gydytojo prisisaukti ten praktiskai neimanoma - jie buna tik dienom ir ateina tik labai ypatingais atvejais. Siaip valdoves yra sesutes - konsultuoja ZIV ligonius, apziuri nescias moteris, priima gimdymus, suteikia ekstra pagalba ir pan.
Taip vadinamas vaiku "emergency" priemimo kambarys yra jau nuejus  gana giliai i ligonine. Tai tame kambaryje (sienos iki puses, visi viska mato) padeti 2 deguonies balionai (buvo siandien prijungti prie leliuku) ir tiek. Tame paciame kambary ant stalo (kaip operacinis) tie leliukai pagludyti, mamos prie to pacio stalo stovi ir juos priziuri. Tam paciam kambary priesais ta stala yra suoliukas, kur atsisedusios mamos su vaikais dar tik laukia pagalbos (atstumas koks 1 metras nuo "skubios pagalbos" stalo). Salia (irgi viskas matosi, nes sienos iki puses, be jokiu langu) yra "palatos", kur sustatyta begale lovu ir ten vienoj lovoj del vietos stokos gali guleti ir keli vaikai. Zodziu, jei dar viena karta turesiu proga butinai nufotografuosiu.
Siaip mes i ta ligonine vaziavom, nes New Mexico universitetas ten turi savo klinikiniu tyrimu palatas (Ogra Foundation bendradarbiauja su KEMRI, o per ji su New Mexico universitetu). Tai tos palatos yra tvarkingos, ne tokios uzgrustos ir panasu, kad prieziura ten tokia kaip turi buti.
Labaratorija aptriususi kaip reikiant, bet daro PCR! Isivaizduojat, kai mums reikejo PCR, mes norejom siusti krauja kazkur i uzsieni, o cia be jokiu problemu:)
Ir beje, turi jie naujagimiu kambari, kur maziausias leliukas siandien buvo 1 kg, 26 sav. Po savaites po gimdymo juos isleidzia namo. Maziausias isaugintas leliukas buvo 500 g.

O uzvakar buvom irgi labai ivairiose vietose, bet viena is ju ypatingai idomi. Vaziavom i III lygio sveikatos centra (reiks kada aprasyti Kenijos sveikatos prieziuros lygius- ju 6) lusnynuose. Tas sveikatos centras yra Ogros, o salia yra mokykla lusnyno vaikams, kuriuos atrenka pagal gyvenimo "bloguma" ir juos pamaitina 2k/d. Daugumos vaiku tevai yra mire nuo AIDS ir jie gyvena su globejais, kuriems ne visada tas vaikas, deja, rupi...

Vakar aplankem vienam kaime seima, kuri gyvena tokio dydzio is kazko (gal sudziuvusio purvo ar meslo) pastatytoj trobelej, kurios dydis, gal kaip puse musu virtuveles. Ten sutelpa akla mociute (virs 80 m.) ir jos 3 anukes (3, 6 ir 8 m.), kuriu tevai irgi mire nuo AIDS. Tos visos mergaites lankosi Ogros "feeding centre", kur irgi gauna 2 k/d pavalgyti ir eina i mokykla.
Tame "feeding centre" vaikai (ju ten gal apie 40) mums dainavo, o paskui mums (dviems  baltosioms - mus vadina "mzungu") spaude rankas. Vos neapsizliumbem. Bet tik vos. Gal del to, kad cia skurdas yra visur, kazkaip nors ir tokiai zliumbikei kaip as asaros nekrenta...

https://picasaweb.google.com/gabija.gardziuliene/1316Jun2012_Kenija?authkey=Gv1sRgCM6j7cXQ8sHszQE#

Pradzioje yra kelios nuotraukos is KEMRI (Kenya Medical Research Institute) padalinio Kisumu. Viena nuotrauka (kur mano kolege sedi prie stalo) yra musu (GSK volunteers) darbo kabinetukas.
Po to kelios nuotraukos is lusnynu, kurios sklandziai pereina prie nuotrauku is Feeding centre, apie kuri rasiau. Ten, kur mes su kolege Kathy su buriu vaiku, cia is to maitinimo centro. Toliau trobele, apie kuria rasiau (kur gyvena akla mociute su 3 anukem).

Ekvatoriaus zenklas matysis akivaizdziai:)
Po to seka kelios nuotraukos (pradedant nuo kudikiu inkubatoriuose baigiant greitaja pavesinej) is "district' ligonines.
Toliau tuk tuk (transporto priemone, kuria siandien vaziavom i miesta vakarienes), musu namas, aptvertas tvora su viela (su elektros srove).

Pirmos dvi dienos

Pagaliau Afrikoje:)
Atvaziavau be didesniu nuotykiu, tik truputi sokas buvo, kai atskridom i Kisumu oro uosta, islipom is lektuvo ir pesciom nuejom pasiimti lagaminu, kurie irgi buvo dalinami lauke, prie atvaziavusiu pasitikti masinu:) 
Apartamentuose (t.y., tokiam butelyje) gyvenu su kolege amerikiete. Namas musu akimis ziurint "pasiures" (bet siomis salygomis prabangus), su murine tvora ir viela virs tvoros.
Miestas 3-ias pagal dydi Kenijoje su 2 milijonais gyventoju, bet atrodo kaip kaimas, su karvemis ir vistomis gatvese ir pan. Nakti negalejau miegoti, ne pastoviai lojo sunys, o ryta anksti be perstoja kakariekavo gaidys:)

Apartamentuose turejo buti internetas, duju balionas (maistui ruosti), karstas vanduo ir kt. mazu patogumu, bet is tikro nieko nera. Panasu, kad Afrikoje taip iprasta - kas turi buti, to nera, o jei nori tureti - susimokek is savo kisenes. Pvz., siandien musu paprase uzsimoketi uz duju baliona:) Vonioje karsto vandens irgi nera, nes boilerio nera. Taip pat siandien nera visa diena elektros...Ir siaip ka pazada padaryti greitai, nepadaro arba padaro gerokai veliau...
 
Siandien buvom Kisumu esanciam nacionaliniam parke ir vienas priziuretojas pasiule ileisti i narva su gepardu.  Su mano apartmentu drauge amerikone bijojom, bet nusprendem, kas cia "once in a life" ir uzejom:) Nesudraske:)

Siaip viskas gerai, rytoj bus pirma darbo diena.

Cia pimuju dvieju dienu nuotraukos:

https://picasaweb.google.com/gabija.gardziuliene/Kenija_0812Jun2012?authkey=Gv1sRgCNn84-eQ7cGlJw#

PULSE partnerystes programa

Kadangi daug kam pazadejau papasakoti apie savo puses metu savanoryste Kenijoj, nusprendziau sukurti bloga, kad nereiktu  kartoti pasakojimu kiekvienam atskirai:)

Taigi, kodel as Kenijoj ir dar pusei metu?
2009 metais GlaxoSmithKline pradejo programa pavadinimu PULSE, kurios tikslas yra dirbti bendruomenese visame pasaulyje, taip igyvendinant pokycius nepasiturinciose bendruomenese. Atranka praejusiams GSK darbuotojams yra suteikiama galimybe per 3-6 menesius panaudoti turimas profesines zinias bei igudzius bei igyti patirties dirbant nevyriausybineje ar nepelno organizacijoje partnerystes pagrindu.
Siais metais PULSE partnerystes programoje dalyvauja 85 savanoriai is ivairiu GSK padaliniu. As esu pirma is Lietuvos, tikiuosi, kad nepaskutine:) 6 menesius savanoriausiu Kenijoje, Kisumu mieste, nevyriausybineje organizacijoje 'Ogra Foundation". Daugiau informacijos apie sia organizacija rasite cia:
http://www.ografoundation.org/